koplyčià (lenk. kaplica < lot. capella), nedidelis krikščionių sakralinis pastatas; bažnyčios priestatas arba patalpa su altoriumi (kartais ir vargonų choru), skirta religinėms apeigoms, dažniausiai Mišioms, atlikti.
Bendrieji bruožai
kapinių koplyčios (13 a.) pjūvis
Koplyčia turi ribotas teises, yra skirta neparapinei bendruomenei. Koplyčioje negali būti atliekamos parapinei bažnyčiai skirtos religinės apeigos (sutuoktuvės, krikštijimas ir kita), išimties tvarka jos gali būti atliekamos vyskupui leidus. Koplyčią aptarnauja klebono paskirtas parapijos kunigas. Pradėtos statyti ankstyvaisiais viduriniais amžiais. Anksčiau dažniau statytos bažnyčių šventoriuose, kapinėse (dažnai sujungtos su mauzoliejumi), pilyse, dvarų sodybose, pakelėse, dabar dažniausiai įrengiamos kaip atskira bažnyčių, vienuolynų, pilių, rūmų, ligoninių, mokyklų, kalėjimų patalpa. Ligoninių, mokyklų ir kalėjimų koplyčią aptarnauja kapelionas. Koplyčių kompleksai sudaro Kalvarijas.
Koplyčios būna viešosios – atviros visiems – ir privačiosios – skirtos tik koplyčios savininkams. Koplyčios pastatai mediniai arba mūriniai, stačiakampio plano, užbaigti trisieniu arba su siauresne presbiterija, dažnai rotondos ar daugiakampio plano. Mūrinės koplyčios dažniausiai vyravusio laikotarpio stiliaus. Pilių koplyčios Vakarų Europoje dažnai dviaukštės, turi iš pilies sienų išsikišusią apsidę. Prie bažnyčių koplyčios gali būti prišlietos kaip priestatai, dažnai skirtingo nei bažnyčia stiliaus. Jos rengtos gotikinėse katedrose aplink apsidę, renesansinėse, dažniausiai barokinėse bažnyčiose – šoninėse navose.
Lietuvoje
Rasų kapinių Didžioji koplyčia Vilniuje (1838–50, architektas T. Tišeckis)
Lietuvoje statytos barokinės (Dievo Apvaizdos koplyčia Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, rekonstruota apie 1746, architektas J. K. Glaubicas), klasicistinės (J. Niškovskio mauzoliejinė koplyčia Kalinausko gatvėje Vilniuje, 1816, architektas K. Schylthausas), romantizmo (Vilniaus Rasų kapinių Didžioji koplyčia, 1838–50, architektas T. Tišeckis), istorizmo stiliaus (Tiškevičių mauzoliejinė koplyčia Kretingoje, 1893) koplyčios. Bažnyčiose įrengtų koplyčių interjerai dažnai labai puošnūs (Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus arkikatedroje, 17 a.). Medinės koplyčios dažniausiai liaudies architektūros formų, su nedideliu bokšteliu virš aukšto trikampio skydo, stogeliu per visą fasadą arba keturstulpiu portiku.
1577