kõpos, vėjo supustytos smėlio kalvos arba kalvagūbriai dykumose, smėlėtuose pajūriuose, paežerėse, paupiuose, zandrinėse lygumose. Pradeda formuotis aplink kokią nors kliūtį (augalą, uolą, mažą kalvelę) arba drėgnesnėje vietoje. Kopų forma priklauso nuo smėlio išteklių, vėjo krypties, augalinės dangos ir žemės paviršiaus ypatybių. Būna ovalios, apvalios, pailgos, parabolinės; judrios (slenka vyraujančio vėjo kryptimi) ir nejudrios.
kopa Vadi Rume (Jordanija)
Pagal pavidalą kopos skirstomos į: barchanus, skersines, ovaliąsias, išilgines, parabolines kopas, žvaigždines, apgręžtines. Barchanai – pjautuvo ar pasagos formos kopos su nukreiptais pavėjui ragais; vėjo kryptis statmena kopai. Susijungusių barchanų grandinės statmenos vėjo krypčiai. Skersinės kopos – lygiagrečios kopų eilės banguotomis keteromis, statmenos vyraujančiam vėjui. Išilginės kopos (seifai) – ilgi (iki 100 km ilgio ir iki 200 m aukščio) lygiagretūs gūbriai su nuobiriniais šlaitais iš abiejų pusių; pusto pastovūs vėjai su nedideliais sezoniniais ar paros krypties pokyčiais. Ovaliosios kopos – kupolo formos pavienės kopos, susidariusios dėl smarkių vėjų. Parabolinės kopos – pjautuvo ar pasagos pavidalo su ilgais beveik lygiagrečiais prieš vėją atgręžtais ragais. Susidaro pustomuose smėlynuose, susijungusios persiformuoja į išilginius vėjo kryptimi nutįsusius kopagūbrius.
Žvaigždinės kopos susideda iš kelių įvairiomis kryptimis nuo centrinės viršūnės nutįsusių gūbrių; jas formuoja smarkūs kintamos krypties vėjai. Apgręžtinės kopos – atsitiktinės formos, banguotos, susidariusios pučiant kintamos krypties vėjui. Dideli smėlio kopų plotai (ergai), plyti Sacharos, Arabijos, Centrinės Azijos dykumose.
Pagal susidarymo vietą skiriamos žemyninės ir pajūrio kopos.
Lietuvoje daugiausia kopų yra Baltijos pajūryje, ypač Kuršių nerijoje. Daugiausia skersinių kopagūbrių, ištįsusių stamenai vėjo krypčiai; jų formų įvairovę lėmė eolinių procesų, paklotinio paviršiaus ir augalijos sąveika. Yra kopų, aukštesnių kaip 50–60 metrų. Pajūrio kopos yra holoceno amžiaus; judrios.
Žemyninių kopų yra Pietryčių lygumoje (Varėnos, Marcinkonių, Druskininkų apylinkėse). Ten jos susidariusios zandrinėje lygumoje, fliuvioglacialinėse terasose, buvusių prieledyninių baseinų pakrantėse ir dugnuose. Susitelkusios grupėmis ir sudaro gūbrius; aukštis daugiau kaip 20 m, ilgis iki kelių šimtų metrų. Dauguma jų parabolinės. Nejudrios. Žemyninių kopų ruožų yra Nemuno slėnyje ir kai kuriose aliuvinėse lygumose.
žemyninė Gaidžių kopa (Marcinkonių apylinkės)
Lietuvos pajūryje kopos tvirtinamos
Naglių rezervato kopos
kopos tarp Juodkrantės ir Pervalkos