Köprülü (Kepriuliù), 17–18 a. Osmanų imperijos valstybės veikėjų giminė. Kilę iš albanų. Imperijoje sugriežtino tvarką, sustiprino kariuomenę, vykdė teritorinės ekspansijos politiką: iš Dardanelų sąsiaurio Viduržemio jūroje išstūmė Venecijos laivyną, užėmė Lemno ir Tenedo salas, 1658 užkariavo Transilvaniją, 1669 užbaigė nukariauti Kretos salą, 1690 užėmė Belgradą, 1691 įsiveržė į Vengriją, 1696 užkariavo Chijo salą (ji priklausė Venecijai). 1678 Stambule įkūrė Köprülü biblioteką.
Köprülü giminės žymiausi atstovai: giminės pradininkas Mehmetas Köprülü (g. apie 1578 Albanijoje, m. 1661 10 31 Adrianopolyje; apsigyveno Köprü miestelyje, dabar Vezirköprü, Šiaurės Anatolija; nuo 1656 Osmanų imperijos didysis viziris), sūnus Ahmedas (1635–1676 09 03; didysis viziris), Ahmedo jaunesnysis brolis Mustafa (1637–1691 08 19 Slankamenis, prie Belgrado; nuo 1689 didysis viziris), Ahmedo ir Mustafos pusbrolis Huseinas (1644–1702 09; nuo 1697 didysis viziris; 1699 su Austrija sudarė Karlovicų taikos sutartį) ir jo sūnus Numanas (1670–1712 02 06; 1710 vedė sultono Ahmedo III dukterį; nuo 1711 didysis viziris).