kòptų ãpeigos, Koptų Stačiatikių Bažnyčios ir Aleksandrijos koptų patriarchato apeigos. Priklauso Rytų apeigų liturgijos tradicijos Aleksandrijos apeigų grupei. Koptų apeigos savitų bruožų įgijo nuo 5–6 a., greta graikų kalbos liturgijoje vis labiau įsigalint koptų kalbai (iki tol liturgijoje ji vartota tik skaitant Bibliją, giedant psalmes, tikintiesiems kalbant asmenines, vienuoliams − bendruomenines maldas). 8–9 a. koptų apeigų liturginiai tekstai pradėti versti į arabų kalbą, apie 1000 arabų kalba pradėta vartoti viešosiose pamaldose, 11 a. antroje pusėje atsirado dvikalbių rankraščių, nuo 16–17 a. arabų kalba ėmė dominuoti. Kaip ir Bizantijos bei lotynų apeigose, pripažįstami 7 sakramentai. Krikštas teikiamas keleto savaičių kūdikiams 3 kartus panardinant į pašventintą vandenį, po to iš karto atliekamas Sutvirtinimas (patepimas mironu). Atgailos sakramentas (asmeniškas nuodėmių išpažinimas kunigui) privalomas priimant Komuniją (abiem pavidalais – vyno ir raugintos duonos). Santuoka laikoma neišardoma (civilinė ištuoka nepripažįstama), bet neištikimybės atveju tiek vyro, tiek žmonos prašymu speciali vyskupų taryba gali pripažinti ją negaliojančia. Diakono ir kunigo Šventimų sakramentas teikiamas ir vedusiems vyrams, o vyskupo – tik vienuoliams (privalomas celibatas). Per Ligonių patepimą kalbamos tam tikros maldos, skaitomos ištraukos iš Apaštalų raštų, Evangelijų ir Psalmyno, patepamas ligonio veidas, krūtinė ir rankos. Eucharistijos pamaldos yra 3 dalių (Atnašavimas, Katechumenų liturgija, Tikinčiųjų liturgija), laikomos pagal vieną iš trijų formuliarų, besiskiriančių kai kuriomis maldomis. Šv. Bazilijaus liturgija švenčiama dažniausiai, Šv. Grigaliaus (Atpirkėjo garbei) – pasninkų dienomis ir per Kristaus šventes (Kalėdas, Epifaniją, Prisikėlimą), Šv. Kirilo, išsirutuliojusi iš graikiškosios Šv. Morkaus liturgijos ir pasižyminti litanijų gausa, – per gavėnią. Saviti koptų apeigų Eucharistijos bruožai: prieš pamaldas atliekamos 2 iš 7 kanoninių valandų – Vakarinė ir Aušrinė; išplėtotos smilkymo apeigos, jos įgavo atgailos ir permaldavimo pobūdį; skaitiniai visada 4 ir tik iš NT (1 iš Pauliaus laiškų, Visuotinių laiškų bei Apaštalų darbų ir 1 iš evangelijų); panašiai kaip katalikų (iš kairės į dešinę) daromas kryžiaus ženklas, bet ne visais ištiestais ir suglaustais pirštais, o nuo kumščio atlenktu nykščiu. Liturginiame kalendoriuje metai skaičiuojami pagal vadinamąją Kankinių erą (nuo 284 – žymiausio koptų krikščionių persekiotojo imperatoriaus Diokleciano valdymo pradžios) ir prasideda rugpjūčio 29. Yra 7 didžiosios šventės (Apreiškimas Mergelei Marijai, sausio 7 švenčiamas Jėzaus Kristaus Gimimas, arba Kalėdos, Kristaus Apsireiškimas, arba Epifanija, Verbų sekmadienis, Kristaus Prisikėlimas, Žengimas į dangų, Šventosios Dvasios atsiuntimas) ir 7 mažosios (Jėzaus Apipjaustymas, Kristaus Įžengimas į šventyklą, Bėgimas į Egiptą, Kanos stebuklas, Kristaus Atsimainymas, Didysis ketvirtadienis, Šv. Tomo sekmadienis); gausu šventųjų kankinių (Morkaus, Grigaliaus, Barboros ir kitų) minėjimo dienų (specialaus jų kulto nėra), Švč. Mergelės Marijos švenčių, dienų, skirtų ST pranašams, karaliams ir kitiems, griežto pasninko 5 laikotarpiais (advento, gavėnios, apaštalų, Švč. Mergelės Marijos, Ninevės) ir daugeliu pavienių dienų (iš viso per metus pasninkaujama 210 dienų) draudžiamas bet koks gyvūninės kilmės maistas. Liturginių knygų svarbiausios grupės: skaitiniai, sakramentarijai, giesmynai ir maldynai.
Liturginė muzika, kuriai įtakos turėjo senovės Egipto, žydų, ir graikų muzikos tradicijos, daugiausia vokalinė (monodinė), gieda tik vyrai (kantoriai, kunigai, diakonai ir diakonų choras), bendruomenė atsako aklamacijomis, iš instrumentų vartojami tik cimbolai ir trikampis (vienuolynuose kartais vartojamas juodmedžio varpelis). Choras gieda unisonu arba antifoniškai. Melodijos diatoninės, kvintos diapazono, gausiai ornamentuotos, būdinga mažosios tercijos intervalas, kai kurių tipų kadencijoms − sumažintų kvartų šuoliai. Giedojimas pasižymi plačiu vibrato, vienas balsis tęsiamas keletą frazių. Šiuolaikinėje bažnytinėje muzikoje yra 10 dermių. Ritmas laisvas arba dviejų, rečiau − trijų dalių (Kyrie). Vienuolynuose 2 kartus per dieną atliekamos apeigos, kuriose dalyvauja choras. Giedami himnai: hos – greito tempo, trumpų melodinių frazių himnai, pagal Psalmių knygos ir kitus poetinius ST tekstus; himnai Švč. Mergelės Marijos garbei; vainikavimo, šlovinimo himnai (dažniausiai rečituojami); psalijai – ilgų tekstų himnai su silabinėmis nesudėtingomis melodijomis; rečituojami himnai; himno forma giedamos ilgos koptų šventųjų biografijos. 1–4 a. koptų bažnytinei muzikai turėjo įtakos senovės Egipto, žydų ir graikų muzikos tradicijos, vėliau − arabų ir turkų muzika.
Bažnytinė architektūra įvairaus plano; bažnyčios rytinėje navoje dažniausiai yra kiek paaukštintas vadinamasis diakonų choras, ikonostasu atskirtas nuo presbiterijos ir nedidele pertvara – nuo tikinčiųjų choro. Liturginiai indai, reikmenys, dangalai ir liturginiai drabužiai beveik tokie pat kaip Bizantijos apeigose. Tradicinėms ikonoms būdinga primityvumas ir ikonografijos originalumas (pvz., Jėzus Kristus, per pečius apkabinęs šventąjį), šiuolaikinės ikonos dekoratyvios, šviesaus kolorito. Savitas ir puošnus tradicinis koptų kryžius.
2919
2794