kòptų dail
Apolonas ir Dafnė (dramblio kaulas, 6 a., Nacionalinis muziejus Ravennoje)
Sukurta tapybos, skulptūros, manuskriptų iliuminacijų, tekstilės, keramikos, dramblio kaulo dirbinių. Bažnyčių, vienuolynų, laidojimo koplyčių vidus buvo puošiamas sienų tapyba, kurioje vyravo ornamentiniai motyvai, ankstyvosios krikščionybės simboliai, Senojo Testamento ir Naujojo Testamento siužetai pateikti frontaliai, simetriškai, horizontaliomis juostomis (Aleksandrijos katakombos, 4 a., al Baviti vienuolynas, Vidurio Egiptas, įkurtas 4 a., sugriautas apie 1160). 3–5 a. sienų tapybai būdinga taisyklinga (helenizmo ir Bizantijos dailės įtaka), nuo 5 a. antros pusės – schematiška, gruboka, netaisyklinga objektų traktuotė (Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Vadi Natrumo vienuolyne, Šiaurės Egiptas, 8 amžius).
Nuo 10 a. sustiprėjo Sirijos meno įtaka, įsigalėjo grakštesnis piešinys, rafinuotesnė kompozicija, ryškios spalvos, būdingas rausvai rudų, žydrų ir geltonų tonų koloritas (Šv. Antano vienuolyno bažnyčia netoli Raudonosios jūros, apie 1223–33, meistras Teodoras, 1436 pertapyta). Nuo 5–6 a. plito ikonos, jų stilistika keitėsi panašiai kaip ir sienų tapybos. Skulptūroje vyravo akmeninės, ornamentais dekoruotos antkapinės plokštės, architektūros puošybos detalės. Reljefuose nutolta nuo senovės Egipto dailės kanono, būdinga gili raižyba, kartais ažūras. Medžio drožyboje (mediniai kapiteliai, šventyklų ir laidojimo statinių dekoro detalės, durys) vyravo ornamentiniai, gyvūniniai ir figūriniai motyvai; iš pradžių panašūs į Bizantijos medžio raižinius medžio dirbiniai ilgainiui supanašėjo su islamo drožyba.
Koptų kapavietėse Panopolyje (dabar Achmimas), al Fajume, Antinojoje, Sakkaroje, Asjute 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje per archeologines ekspedicijas rasta daug audinių (drabužių, jų detalių ir aksesuarų, ikonų, dekoratyvinių interjero puošybos ir buitinių audinių). Ypač meniški raštuoti gobelenai; ankstyvieji (4–5 a.) dekoruoti plastiškai modeliuotais antikos mitų vaizdais ir helenistiniais ornamentais, vėlesni (5–7 a.) – schematiškai, dekoratyviai perteiktomis krikščioniškos tematikos scenomis. Po arabų užkariavimo 639–641 audiniuose įsivyravo ornamentiškos, schematiškai modeliuotos kompozicijos.
L: K. Wessel Koptische Kunst Recklinghausen 1963; Koptskie tkani Leningrad 1967; M. Capuani Christian Egypt: Coptic Art and Monuments Through Two Millennia Collegeville 1999.
2972