kòptų kalbà priklauso afrazijiečių kalbų šeimos egiptiečių šakai. Mirusi.
Paplitimas
Liko Koptų Stačiatikių Bažnyčios liturgijos viena kalbų (kartu su graikų kalba, nuo 12 a. ir su arabų). Daugiausia koptų (egiptiečių krikščionių) religinių bendruomenių yra Egipte, t. p. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, kitose Europos, Afrikos valstybėse.
Koptų kalba buvo senovės Egipto paskutinio raidos laikotarpio (Ptolemajų, Romos ir Bizantijos) šnekamoji, vėliau ir rašomoji kalba (egiptiečių kalba).
Gramatikos ypatybės
Skiriamos 5 tarmės: sahidų (Aukštutinis Egiptas), bohairų (Žemutinis Egiptas), achmimų, subachmimų, fajumų. Daugiausia buvo rašoma sahidų ir bohairų tarme, sahidų tarme sukurta daug originalių religinės literatūros kūrinių (koptų literatūra), dažniausia ji ir dabar yra Koptų Bažnyčios liturginė, t. p. religinės ir mokomosios literatūros kalba. Įsigalėjus dvikalbystei (nuo 8 a. arabų k. yra Egipto valstybinė kalba, koptai buvo verčiami mokytis arabų k.), koptų kalba pamažu nustota vartoti kaip šnekamoji (apie 10 a.), galutinai arabų kalbos išstumta 16–17 amžiuje. Nuo 19 a. koptų kalba bandoma gaivinti (yra sekmadieninių ir parapinių mokyklų, tęsiama teologijos, mokomųjų knygų leidyba, skatinamos koptų kultūros studijos).
Koptų kalba yra analitinė. Nėra skardžiųjų priebalsių, būdinga nekirčiuotų balsių redukcija, išnykusi daiktavardžių giminė ir skaičius, šias funkcijas kartu su kitomis atlieka artikelis. Gausu skolinių iš graikų kalbos.
Raštas
Svarbus skiriamasis požymis – vietoj hieroglifų ir kitų egiptiečių rašto sistemų nuo 2 a. vartojamas balsinis priebalsiniskoptų raštas. Seniausi paminklai koptų raštu yra iš 2–3 amžiaus.
2271