kopūstai

briuselinis kopūstas

kopstai, žemės ūkio augalai. Priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimos Brassica genčiai. Labiausiai auginamos kopūstų rūšys: gūžinis kopūstas (Brassica oleracea var. capitata; jo veislių grupės: gūžiniai baltieji kopūstai, gūžiniai raudonieji, savojinis kopūstas, Brassica oleracea var. sabauda), žiedinis kopūstas (Brassica oleracea var. botrytis), brokolinis kopūstas (Brassica oleracea var. italica, brokoliai), briuselinis kopūstas (Brassica oleracea var. gemmifera; briuseliniai kopūstai), ropinis kopūstas (Brassica oleracea var. gongylodes), pekininis kopūstas (Brassica rapa subsp. pekinensis) ir kininis kopūstas (Brassica rapa subsp. chinensis var. parachinensis). Lietuvoje daugiausia auginama baltųjų gūžinių kopūstų, kitų rūšių – nedaug, išskyrus žiedinius kopūstus. Kopūstų stiebas 40–120 cm aukščio. Kopūstai gerai auga patręštuose, nerūgščiuose dirvožemiuose. Šviesomėgiai, atsparūs šalčiui.

baltasis gūžinis kopūstas

Nekaloringi (1 kg 300–500 kcal), vartojami maistui (švieži, virti, troškinti, rauginti, marinuoti) ir naudojami kaip pašaras. Turi angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, vitaminų. Rūšių ir porūšių cheminė sudėtis priklauso nuo veislės, auginimo sąlygų.

Gūžiniai kopūstai

Dvimečiai augalai. Sėklos smulkios (1 g – 250–300), daigios 4–6 metus. Šiai rūšiai priskiriami 3 porūšiai.

raudonasis gūžinis kopūstas

Gūžiniai baltieji kopūstai pagal vegetacijos laikotarpį skirstomi į ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo ar vėlyvumo ir vėlyvuosius. Ankstyvųjų ir vėlyvųjų kopūstų daigai auginami šiltadaržyje, vidutinio ankstyvumo – daigyne. Pasodinus daigus ankstyvieji kopūstai subręsta per 50–60 d., vidutinio ankstyvumo – per 90–110 d., vėlyviesiems reikia daugiau kaip 130–150 dienų. Derlingumas 20–80 t/ha. Lietuvoje auginamos veislės: ankstyvosios – ‘Grienadier F₁’, ‘Jetma’, vidutinio ankstyvumo – ‘Destiny F₁’, ‘Piton F₁’, vidutinio vėlyvumo – ‘Bagočiai’, ‘Dotnuvos baltarusiškieji’, ‘Megaton F₁’, vėlyvosios – ‘Amager 611’,‘Amtrak F₁’, ‘Lennox F₁’. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai yra tamsiai raudoni, violetinio atspalvio. Gūžė kieta, gerai laikosi per žiemą. Šie kopūstai vartojami kaip salotos. Lietuvoje auginama ‘Primero F₁’ veislė. Savojinių kopūstų lapai gležni, garbanoti. Jų gūžė minkštesnė už kitų gūžinių kopūstų.

Žiediniai kopūstai

Vienamečiai augalai. Jų sėklos žieminiame šiltnamyje sėjamos vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Užaugus skilčialapiams daigai pikuojami šiltnamyje eilutėmis arba į durpių ir pūdinio puodelius. Vasariniam derliui daigai auginami po polietileno plėvele. Sėjami kas 10–15 dienų. Rudeniniam derliui žiediniai kopūstai sėjami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Daigus pasodinus anksyvosios veislės subręsta po 60–70 d., vėlyvosios – po 120–140 dienų. Derlingumas 12–40 t/ha. Lietuvoje auginamos veislės: ‘Lintop F₁’, ‘Movir 74’, ‘Pirmuoliai’.

žiedinis kopūstas

ropinis kopūstas

Ropiniai kopūstai

Dvimečiai augalai. Užaugina rutuliškus stiebagumbius. Jie vartojami žali, virti, kepti, troškinti. Vegetacijos laikotarpis 40–60 dienų. Derlingumas 16–50 t/ha. Lietuvoje auginamos veislės: ‘Kossak F₁’, ‘Kolibri F₁’.

Pekininiai kopūstai

Vienamečiai augalai. Jų vegetacijos laikotarpis trumpas. Lapai pailgi, kiaušiniški, sultingi. Gūžė cilindriška. Subręsta per 30–40 dienų. Derlingumas 4–5 kg/m². Auginami ir lauke. Lietuvoje auginama ‘Chibinskaja’ veislė.

Kininiai kopūstai

Vienamečiai augalai. Lapai tamsiai žali, verpstiški, apačioje sultinga balta gysla. Sėjami lauke, šiltadaržyje auginami daigai. Lietuvoje auginamos veislės: ‘Bilko F₁, ‘Manoko F₁’.

Kenkėjai

Kopūstų kenkėjai (kopūstinė spragė, kopūstinės musės, kopūstinė kandis, kopūstinis baltukas, kopūstinis pelėdgalvis) ir ligų (juodosios kojelės, pilkojo ir juodojo puvinio bei kitų) sukėlėjai naikinami agrocheminėmis, fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.

baltųjų gūžinių kopūstų derlius

baltieji gūžiniai kopūstai ‘Bagočiai’

2324

-kopūstas