korà (gr. korē – mergina), senovės graikų skulptūros tipas – stovinčios merginos statula. Vaizduojama besišypsanti, vilkinti ilgą klostytą drabužį (peplą, chitoną, himatiją), basa arba avinti sandalus, su galvos apdangalu ir papuošalais; jos rankos dažniausiai nuleistos prie šonų, kartais viena pakelta, ištiesta į priekį arba priglausta prie krūtinės. Būdinga frontali poza, sąlygiškas modeliavimas. Kurta mažesnio mastelio (dažniausiai iki 2 m aukščio) nei kūras. Kora daryta iš marmuro, kalkakmenio, bronzos, terakotos, polichromuota, puošta įvairaus metalo inkrustacijomis. Ankstyvosios koros buvo statiškos, stilizuotos, masyvus drabužis raižytas grafišku geometriniu ornamentu. Plastikoje ryšku Egipto, Mesopotamijos skulptūros įtaka. Vėliau (apie 5 a.) koros plastika įgavo daugiau realizmo, įsivyravo sudėtingesnė drabužių klosčių, šukuosenos modeliuotė, pagausėjo dekoro elementų. Archajiniu laikotarpiu (776–500 pr. Kr.) kora buvo paplitusi Jonijoje, Atikoje. Daug korų rasta Atėnų akropolyje, Graikijos šventyklų liekanose. Manoma, buvo aukojamos kaip votai.
3005