korãliniai polpai (Anthozoa), duobagyvių (Coelenterata) tipo bestuburių gyvūnų klasė. 2 poklasiai: aštuoniaspinduliai koralai (Octocorallia) ir šešiaspinduliai koralai (Hexacorallia); apie 6000 rūšių. Aštuoniaspinduliai koralai turi 8 plunksniškus čiuptuvus. Sėslūs kolonijiniai gyvūnai. Prie koralinių polipų priklauso alcionarijos (Alcyonaria), gorgonijos ir jūrų plunksnos. Šešiaspindulių koralų čiuptuvų skaičius visada dalijasi iš 6. Yra pavienių ir kolonijinių koralinių polipų. Svarbiausi būriai: aktinijos, madreporiniai koralai, juodieji koralai (Antipatharia). Koraliniai polipai paplitę daugiausia atogrąžų jūrose, kur vandens temperatūra ne žemesnė kaip 18 °C, druskingumas – 35 ‰. Įvairaus dydžio (nuo kelių milimetrų iki 2 m skersmens). Dažniausiai gyvena kolonijomis, rečiau – pavieniui. Neturi medūzos stadijos.
koralinio polipo sandaros schema: 1 – čiuopiklis, 2 – burna, 3 – ryklė, 4 – septa, 5 – mezenteriniai siūlai, 6 – kiaušiniai
Vieni turi išorinį (kalkinį), kiti – vidinį (raginį) skeletą arba visai jo neturi. Kūnas cilindriškas, jo apačia suplota į padą, kuriuo prisitvirtina prie substrato (pavienių koralinių polipų) arba jis priaugęs prie kolonijos kamieno ar šakos (kolonijinių koralinių polipų). Koralinių polipų apyburnį supa vienas ar keli čiuptuvų vainikai. Apyburnio centre yra burna, nuo kurios į kūno vidų eina ryklė. Ryklėje yra 1–2 blakstienoti latakėliai (sifonoglifai), kurie varo vandenį į gastralinę ertmę. Ji susideda iš kamerų, kurias skiria pertvarėlės (septos). Minta vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis, įvairių bestuburių lervomis. Skirtalyčiai. Dauginasi nelytiškai (pumpuravimu ir skilimu) ir lytiškai. Vystymasis netiesioginis. Iš madreporinių koralų skeletų susidaro koralų rifai, iš iškastinių koralinių polipų – klintinės uolienos. Kai kurių rūšių koralinių polipų skeletai (pvz., raudonojo koralo) naudojami papuošalams gaminti. Iškastiniai koraliniai polipai aptinkami nuo kambro; jų žinoma daugiau kaip 5000 rūšių. Dabartiniai koraliniai polipai atsirado mezozojinės eros pradžioje.