Korãnas (arab. qur’ān – skaitymas balsu), musulmonų svarbiausias šventraštis. Laikomas prieš visus amžius buvusiu, nesukurtu Alacho žodžiu, kurį jis per angelą Džibrylį dalimis (tikima, per maždaug 23 m. nuo maždaug 610) perdavė Mahometui kaip apreiškimą. Koranas pradėtas apreikšti musulmonų kalendoriaus ramadano mėnesį (per jį visiems musulmonams privaloma pasninkauti). Kanoninį tekstą sudaro 114 surų (dalių) nuo 3 iki 286 ajatų (eilučių). Tradiciškai skiriamos Mekos (610–22) ir Medinos (622–32) laikotarpių suros, nes apreiškimai gauti ir paskelbti daugiausia šiuose miestuose. Ajatai skirstomi į turinčius vieną aiškią turinio reikšmę ir į reikalaujančius aiškinimo.
Koranas (raštininko Hamailo Šarifo rankraštis, datuojamas 7–8 a., Archeologijos muziejus, Lahoras)
Korano fragmentas, užrašytas talik stiliumi
Turinys
Korane pasakojama apie islamo pranašus, pasaulio kilmę ir sandarą, žmogaus sukūrimą, angelus, velnią ir kita, pagrindinė tema – Dievo ir Jo kūrinių santykiai; išdėstytos visuomenės ir asmens religinės, socialinės, dorinės nuostatos. Koranas apima visas gyvenimo sritis, t. p. ir išmintį, įsitikinimus, Dievo garbinimą bei žemiškus įstatymus. Korane ir sunoje (pasakojimuose apie Pranašo gyvenimą) išdėstytas nuostatas (šariatą) aiškina fikhas. Koraną liesti galima tik atlikus ritualinį apsiplovimą (guslis), skaitomas švarioje vietoje, atsigręžus veidu Mekos kryptimi (kibla). Pirmąją surą mokėti atmintinai arabų kalba privaloma kiekvienam musulmonui.
Korano užrašymas
Pranašas Alacho apreiškimus perduodavo savo sekėjams, jie mokėsi šiuos atmintinai (žmogus, mokantis Koraną atmintinai, vadinamas hafizu – Korano saugotoju); buvo paskirti žmonės, kurie užrašydavo apreiškimus (ant palmių lapų, odos, kaulų ir kitur). Pagal tradiciją laikomasi nuostatos, kad kalifo Abu Bakro (išrinktas 632) įsakymu Mahometo raštininkas Zaydas ibn Sabitas surinko tuo metu buvusius užrašytus Korano fragmentus ir pradėjo rengti knygą. Redakcija baigta valdant kalifui Omarui. Valdant kalifui Osmanui (644–56) savo pirmosios Korano redakcijos pagrindu Zaydas ibn Sabitas 650–56 parengė kanoninį tekstą ir iki šių laikų jame niekas nėra pakeista. Kalifo Osmano įsakymu Koranas buvo pradėtas platinti kiekvienoje musulmonų gyvenamoje teritorijoje. Ankstyviausi išlikę Korano kanoninio teksto nuorašai datuojami 7–8 a., vienas jų saugomas Kaaboje. Pirmieji Korano egzemplioriai užrašyti kufiškuoju kaligrafijos stiliumi (susiklostė 8 a. antroje pusėje Kufoje). Korano perrašinėtojai dažniausiai naudojo muhakak stilių (dabar įsitvirtinę daugiau nei 20 kaligrafijos stilių).
Skaitymas ir komentarai
Pirmąjį žinomą Korano komentarą (30 tomų) parašė at Tabari (839–932), kiti žymesni komentarai parašyti Zamachšari (1075–1144), al Baidavi (13 a.) ir Džalaluddyno as Sujuty (15 a. pabaigoje). Nagrinėdami Korano kalbą musulmonai ypač išplėtojo retoriką ir gramatiką. Korano melodinis skaitymas (islamo muzika) buvo išplėtotas iki psalmodijos. Korano kalba laikoma sakralia, o tekstas dėl šios priežasties – adekvačiai neišverčiamu, net vieno sinonimo pavartojimas suvokiamas kaip religinės informacijos iškraipymas. Koranas skaitomas pagal tam tikras taisykles. Po Pranašo mirties šios taisyklės tapo mokslu, kad kitakalbiai musulmonai galėtų išmokti teisingai skaityti Dievo žodį. Koranui skaityti, kad nebūtų pridėta to, ko nėra, ir viskas būtų tinkamai perskaityta, būtina taisyklinga tartis (tiksliai ir taisyklingai ištarti visas parašytas raides ir ženklus taip, kad Korano tekstas būtų teisingai skaitytojo perskaitytas ir klausytojų suprastas); kad skaitantysis ar besiklausantysis susimąstytų apie tai, kas Korane sakoma, būtina skaityti neskubant (kad kai kurios raidės nesusilietų ar nebūtų per daug ilginamos ar per trumpai ištariamos, kad pauzės būtų daromos reikiamose vietose, o kitur raidės ar ajatai sujungiami nurodytose vietose). 9 a. Korano tekste buvo prirašyti ženklai, padedantys taisyklingai jį perskaityti.
Vertimai
Koraną pirmą kartą į lotynų kalbą 1143 išvertė Robertas Ketenietis. Remiantis jo vertimu Koranas buvo išverstas į italų, vokiečių (1616), olandų, prancūzų (1647) kalbas. 1734 išverstas į anglų kalbą. 18 a. antroje pusėje iš arabų kalbos koranas išverstas į vokiečių, persų, urdu kalbas.
P: Koran Moskva 1990. L: A. Schimmel Islamo įvadas Vilnius 2001; E. Račius Kuranas apie… tikėjimą ir žmonių santykius Vilnius 2017.