Kordofãnas, Kurdufãnas, istorinė sritis Vidurio Sudane, Kordofano plynaukštėje. Apima 3 provincijas (Šiaurės, Pietų ir Vakarų Kordofano; nuo 1994). Plotas apie 380 000 km2. 21 a. pradžioje buvo apie 3,6 mln. gyventojų. Daugiausia gyvena arabai, t. p. nubai, bedžai, dadžai ir zagavai; iš arabiškai kalbančių išsiskiria pusiau klajoklių bagarų ir kupranugarių augintojų kababišų gentys.
Istorija
Nuo seno Kordofanas buvo gyvenamas nubų genčių. Viduriniais amžiais regionui įtaką darė Kanemo-Bornu valstybė. Nuo 14 a. plito islamas. 17–18 a. Kordofane gyvavo Musadato valstybinis junginys. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje jį užėmė Darfuro sultonatas, 1821 – Egiptas. 19 a. į Kordofaną iš Egipto ėmė migruoti arabai ir ilgainiui čia įsivyravo. 1882 čia prasidėjo mahdistų sukilimas, Kordofanas tapo jų įkurtos teokratinės valstybės branduoliu. Britų ir egiptiečių kariuomenei mahdistus sumušus Kordofanas 1899 paverstas Didžiosios Britanijos–Egipto Sudano dalimi. Nuo 1956 priklauso Sudanui. Čia ir gretimame Darfure kelis dešimtmečius (nuo 1983) trunkantys pilietinio karo veiksmai nuniokojo kraštą, žuvo daug gyventojų (pilietinis karas laikomas vienu didžiausių 21 a. pradžios pasaulio karinių konfliktų).
Harazos slėnis Šiaurės Kordofane (raižinys iš žurnalo The Illustrated London News Nr. 2329, 1883 12)
1412