kordòninė stratègija, 17–18 a. Europos valstybių kariavimo būdas. Po Trisdešimties metų karo (1618–48) Vokietijoje ir kitose valstybėse buvo sukurta nuolatinė kariuomenė, jai aprūpinti – atitinkama tiekimo sistema (100–150 km atstumu paskui kariuomenę judėjo kariniai sandėliai, vadinamieji magazinai, ir kepyklos). Labai padidėjo komunikacijų svarba. Dažniausiai stengtasi ne sunaikinti priešą, o užimti tam tikrą teritoriją. Pagrindinį dėmesį imta skirti ne mūšiams, o manevravimui, kuris kėlė pavojų priešo komunikacijoms. Visa kariuomenė palei valstybinę sieną išsidėstydavo tolygiai, sudarydama užtvarą (kordoną), pradėta statyti daugiau tvirtovių, jas modernizuoti ir stiprinti. Kordoninei strategijai būdinga gynybinis pobūdis ir pasyvumas.
2156