Korjos architektūrà
Iki 7 amžiaus
Neolito laikotarpiu Korėjos pusiasalyje plito į žemę įkasti apskrito plano būstai (žeminės) su centre įrengtu ugniakuru. Vėliau statyta didesnės stačiakampio plano žeminės su savita po grindimis įrengta šildymo sistema (vadinamuoju ondolu, arba hipokaustu), rąstiniai ir ant stulpų iškelti (daugiausia pietinėje dalyje) gyvenamieji namai. Nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Korėjos pusiasalyje įkurta plūktos žemės sienomis apjuostų miestų (Vangsianas, minimas kino Sima Čiano rankraštyje Istoriko užrašai, apie 85 prieš Kristų). Išliko ikiistorinių laidojimo statinių (dolmenai Kočchange, Šiaurės Čollos provincija, Hvasune, Pietų Čollos provincija, Kangchvos saloje; visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000).
Trijų valstybių laikotarpiu (57 pr. Kr.–668 po Kr.) kiekvienoje jų (Kogūrijoje, Pekčėje, Šiloje) klostėsi šiek tiek savitos architektūros tradicijos. Kogūrijos architektūroje žymiausia Kinijos Hanų dinastijos (valdė 206 pr. Kr.–220 po Kr.) architektūros įtaka. Pastatyta įtvirtintų miestų (stačiakampio plano), medinių rūmų kompleksų (taikyta stulpų sijų konstrukcijos, kronšteinų sistema kongpo, čerpių stogai), laidojimo statinių (Kogūrijos valstybės mauzoliejų kompleksai prie Pchenjano ir Nampcho, 3–7 a., su vertinga sienų tapyba; pasaulio paveldo vertybė).
Apie Pekčės architektūrą spėjama iš akmeninių pagodų ir Japonijoje išlikusių tuo laikotarpiu statytų šventyklų (Horiūdži šventyklos kompleksas prie Naros; manoma, ją statė Pekčės meistrai) formų. Šiloje žymiausias išlikęs statinys – butelio formos Čomsongdės observatorija Kiongdžu (647, manoma, pirmoji akmeninė observatorija Azijoje).
Iš Kinijos pradėjus plisti budizmui (nuo 372) Korėjos pusiasalyje įkurta budistinių šventyklų kompleksų (Miruksos šventykla prie Iksano, 5 a.), kuriuos sudarė šventyklos, apmąstymo salės, 3–9 aukštų pagodos, sutrų saugyklos, vartai, varpinės ir kiti statiniai, išdėstyti pagal fengšui sistemą.
7–14 amžius
Karaliaus rūmų prie Anapči tvenkinio Kjongdžu fragmentas (kompleksas įkurtas 674, vėliau sunyko, 20 a. antroje pusėje iš dalies rekonstruotas)
Šilai suvienijus Korėjos pusiasalį (668) Kinijos pavyzdžiu statyti taisyklingo plano miestai (Sabi, dabar Pujo, Kiongdžu) su į pietus vedančia centrine gatve ir rūmų (dažniausiai miesto šiaurinėje dalyje), šventyklų, prekybinių, gyvenamųjų namų teritorijomis. Suklestėjo budizmo architektūra (Hvanggiongo šventyklos liekanos, 7 a., Pulguksos šventykla, įkurta 535, perstatyta, išplėsta 752 ir Li dinastijos laikotarpiu, su uolose iškalta Sokkuramo grota – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995; visos Kiongdžu, Heinsos šventykla Pietų Kiongsango provincijoje, nuo 9 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995).
karaliaus Kongmino ir jo žmonos mauzoliejus Kesonge (14 a.)
Koriuje (gyvavo 901–1392) buvo tęsiamos Šilos architektūros tradicijos. Plėsti miestai (sostinė Kegionas, dabar Kesongas, Hansongas, dabar Seulas, Pchenjanas). Pastatyta rūmų (Karaliaus rūmai Manvoldėje), budistinių šventyklų (Kvanumo šventykla, 970, 1393 išplėsta, 1646 perstatyta), konfucianizmo mokyklų (Songgiuno mokyklos pastatų ansamblis, 11 a., 1592 sudegė, 1602 atstatytas; dabar Koriaus muziejus), tiltų (akmeninis tiltas Sondžukas, 1216; visi Kesonge). Išliko mauzoliejų (karaliaus Kongmino ir jo žmonos mauzoliejus Kesonge, 14 amžius). Mediniuose pastatuose susiklostė du kronšteinų sistemų tipai: vadinamasis chusimpo, tvirtinami tik ant kolonų viršaus (taikyta 12–15 a.; Sudoko šventyklos pagrindinė salė Jesane, 1308), ir vadinamasis tapo, tvirtinami ant kolonų viršaus ir ant kolonas jungiančių sijų (taikyta 12–19 a.; Didieji pietiniai vartai Seule, 1388, perstatyti 1447).
15 amžius–20 amžiaus pirma pusė
Li dinastijos laikotarpiu (valdė 1392–1910) pastatyta miestų įtvirtinimų (Hansongo, dabar Seulas, 1396, perstatyti 1422, Hvasongo tvirtovė Suvone, 1796, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997), didelių rūmų kompleksų (Čchangdoko rūmai su parku, 15 a. pradžia, 1592 perstatyti, Čchangiongo rūmų kompleksas, 1484, perstatyti 1830, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997; abu Seule), mauzoliejų (Sollingo ir Čongningo karališkieji mauzoliejai Seule, 1494–1545). Suklestėjo konfucianizmo architektūra (Songgiuno akademijos Čongmio šventykla Seule, 1395, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1995; Tosan Sovono privati akademija Andonge, statyta nuo 1561).
15 a. pabaigoje susiklostė savitas kronšteinų sistemos tipas, vadinamasis sparnuotasis ikkongas (Heinsos šventyklos bibliotekos pastatas Pietų Kiongsango provincijoje, 1488). Iki 19 a. pabaigos Korėjoje daugiausia statyta iš medžio (karališkieji rūmai, budistinės ir konfucianistinės šventyklos, paviljonai, gyvenamieji namai). Tokiuose pastatuose ant akmenų pagrindo atremtos medinės kolonos laikė čerpėmis dengtas stogo sijas. Statyta ir iš akmens (uolų šventyklos, pagodos, tvirtovės, mauzoliejai, tiltai, laiptai), plytų (pagodos, mauzoliejai, vėliau miestų sienos).
Nuo 19 a. pabaigos sustiprėjus užsienio valstybių įtakai pastatyta (daugiausia Seule) Vakarų istorinių stilių pastatų: neogotikinė Miongdongo katalikų katedra (1898), neorenesansinis Korėjos centrinis bankas (1912), neoromaninė anglikonų bažnyčia (1916), rotušė, geležinkelio stotis (abi 1925; visi Seule). Prekybiniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose dažnai taikyta Vakarų ir vietinių architektūros formų derinys (vakarietiškos langų formos, korėjietiški čerpių stogai ir kita).
Nuo 1910, Japonijai Korėją pavertus kolonija, Korėjos architektūros formas (dažniausiai modernizuoto neorenesanso) diktavo japonų valdžia. Pastatyta monumentalių vyriausybinių (Kapitolijus Seule, 1926, vokiečių architektas G. de Lalande, 1996 nugriautas kaip Japonijos kolonizacijos reliktas), visuomeninių pastatų, bankų, viešbučių, mokyklų, kalėjimų. Vietinis architektūros paveldas naikintas arba neprižiūrimas nyko savaime.
Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pabaigos atsirado modernizmo krypties pastatų (bendrovės Kyŏngsŏng Electric administracinis pastatas Seule, 1929). Savitu modernizmo stiliumi pradėjo kurti vietiniai architektai: Pak Tong-džinas (Korėjos universiteto centriniai rūmai Seule, 1934), Pak Kiriongas (Hwashin universalinė parduotuvė Seule, 1937), Pak In-džunas, Kim Se-jonas.
L: E. B. Adams Through Gates of Seoul: Trails and Tales of Yi Dynasty Seoul 1974; B. M. Kim Aspects of Brick and Stone Tomb Construction in China and South Korea: Ch’in to Silla Period Oxford 1978; Sam Y. Park An Introduction to Korean Architecture Seoul 1992.
2271
Korėjos kultūra