Korjos choreogrãfija. Korėjos klasikiniame šokyje išliko liaudies švenčių, religinių ritualų elementų. Kitaip nei daugumos kitų Rytų Azijos šokių, Korėjos choreografijoje nėra sąlyginių gestų sistemos – atlikėjas šokdamas perteikia savo emocijas. Šokiai santūrūs, būdinga grakštūs sulėtinti judesiai. Šokio schema dažniausiai buvo pagrįsta in ir jang pradų sąveika.
Šiloje (57 pr. Kr.–935) plėtotos šokių dramos rūšys čojongmu, komu (abi su kaukėmis) ir muemu (be kaukių). Nuo 3 a. pr. Kr. buvo paplitusios žemdirbių dainos su šokiais (nongakas), vėliau atsirado ritualinių šokių (populiariausi – Drugelio šokis, Lėkštės šokis, Būgno šokis). 3–7 a. per pavasario šventes laukuose buvo rengiami vaidinimai su dainomis ir šokiais. Koriaus valstybėje (901–1392) susiklostė iš Kinijos perimti karališkasis rūmų (čongdže) ir religinis šokis. Viduriniais amžiais paplito šokiai su kaukėmis (kamiongikas), iš jų susiklostė nacionalinis baletas pantomima, atliekama pritariant liaudies instrumentų orkestrui. Šokiams su kaukėmis būdinga šokio, dainavimo ir pasakojimo, šamanų ritualų elementai. Šokiai buvo populiarūs tarp paprastų žmonių, nes satyriškai kritikavo didikų luomą. Garsėjo pasakotojai, juokdariai, šokėjai ir akrobatai (kvangde), kurie turėjo didelės įtakos pasakojimų žanro pchansori raidai. Li dinastijos laikotarpiu (1392–1910) didikų dvaruose atsirado profesionalių aktorių ir šokėjų. Šokėjos kiseng dalyvaudavo turnyruose, varžybose, šventėse. Klajojančiųjų profesionalių liaudies aktorių trupės kaimuose rengdavo vaidinimus su pantomima, dainomis ir šokiais.
1910–45, kai Korėja buvo Japonijos kolonija, pradėjo klostytis profesionalus šokis. 1922 Seule japonas Išii Baku per gastroles surengė pirmąjį moderniojo šokio pasirodymą, kuriame buvo ryšku vokiečių ekspresionistinio šokio įtaka. Išii Baku mokinys Čo Tegvonas (1907–76) ir mokinė Čchve Singchi (1911–?) savo kūryboje derino tradicinių Korėjos šokių ir japonų bei Vakarų Europos šokio technikos elementus. 1929–32 Seule veikė Čchve Singchi įsteigta pirmoji Korėjos šokio mokykla, kurioje rinkti bei tyrinėti ir liaudies šokiai.
Korėjos kultūra