Korjos dail
Dailė iki 15 amžiaus
Iš neolito laikotarpio išliko įvairios paskirties, formų, dekoro, poliruotų ir lakuotų lipdytosios keramikos, metalo dirbinių. 1 a. pr. Kr.–4 a. sukurta dirbinių iš metalo (monetų, ginklų, sudėtingos plastikos juvelyrinių dirbinių), neglazūruotų molinių indų (raitelio formos indai vynui laikyti). 1 a. pr. Kr.–7 a. (Trijų valstybių laikotarpiu) suklestėjo vaizduojamoji dailė, jos raidai ypač didelę įtaką turėjo Kinijos menas. 3–7 a. sienų tapyba, piešiniais puoštos mauzoliejų sienos, lubos (dažniausiai mineraliniais dažais ant sauso grunto). Tapyta religinio, mitologinio, buitinio žanro kompozicijos (radiniai Pietų Pchiongano provincijoje). Nuo 4 a. plintant budizmui į Korėją iš Kinijos buvo atvežta daug budistinių skulptūrų. Vėliau budistinės skulptūros kanonus pradėjo taikyti vietos meistrai. Dažniausiai skulptūros kaltos iš akmens, auksuotos. Vaizduota medituojantis Buda, sėdintis lotoso poza, sukurta ir nedidelių stovinčio Budos figūrėlių. Skulptūrų modeliuotė pasižymi plastiškumu, joms būdinga grakštūs siluetai, ankstyvesnėms – apibendrinimas, sąlygiškumas. Kogūrijoje sukurtoms Budos skulptūroms būdinga savita ekspresija, dekoratyvumas, detalizavimas, natūralizmas, kai kurioms – erdvinis modeliavimas. Gyvenamųjų namų ir sakralinių pastatų interjeruose buvo gausu akmens reljefų, kurtos ir didelės antkapinės skulptūros iš granito. Antkapiniai paminklai dekoruoti tapybos kūriniais, jie daugiausia atlikti freskos ir stiuko technika, vyrauja juoda, geltona, raudona, purpurinė, mėlyna, žalia spalvos, auksavimas.
stovinčio Avalokitešvaros statulėlė (bronza, 7 a. vidurys, Korėjos nacionalinis muziejus Seule)
7–10 a. (Šilos valstybės laikotarpiu) sukurta meistriškai atliktų Budos, karių, valdininkų, gyvūnų (liūtų, gigantiškų vėžlių) skulptūrų. Jos darnių proporcijų, ryšku tikrovės formų stilizacija, harmoningai jungiamos abstrakčios ir natūralistinės detalės. Žymiausia skulptūrinė grupė – Sokkuramo kapavietėje (Volsongo rajonas, Šiaurės Kiongsango provincija). Ant šventyklų sienų rasta tapytų Budos atvaizdų. Buda vaizduotas bronziniuose reljefuose, taikomosios dailės dirbiniuose. Šio laikotarpio taikomajai dailei būdinga subtilūs, įvairių formų ir atlikimo metalo, lako, žydro stiklo, nefrito, pinti dirbiniai, šilko audiniai. Sukurta dekoratyvinių plytų, čerpių su stilizuotais paukščių, kalnų, vandens motyvais. Daug taikomosios dailės dirbinių rasta Bondokso kape (8 amžius). Plėtota tapyba ant šilko, kurti tikslūs, detalūs tikrovės atvaizdai.
10–14 a. (Koriaus dinastijos laikotarpiu) klestėjo skulptūra, seladono, porceliano dirbinių gamyba (ji turėjo įtakos Japonijos porceliano gamybos raidai). Skulptūros kurtos iš geležies, bronzos, medžio. Rasta reljefų uolose, antkapinių skulptūrų, dekoratyvinių liūtų (akmeninės figūros iš karaliaus Kong Mingo kapavietės prie Kesongo). Plito tapyba tušu ir akvarele ant šilko ir popieriaus ritinėlių (dauguma jų neišliko). 14–19 a. pradžioje (Čosono laikotarpiu) klestėjo tapyba. Sukurta peizažų, kompozicijų su paukščiais, augalais, žmonių figūromis, portretų. Būdinga energingas potėpis, spontaniškumas. Žymiausi tapytojai: Kang Hianas (1419–66), Čong Sonas (1676–1759), I Amas (g. 1498), Kim Hongdo (g. 1760). Sukurta didelių sienų tapybos kūrinių, juose ryšku individuali meistrų stilistika (Muvi šventykla, netoli Kangdžino, Pietų Čollos provincija).
vyno ąsotis (akmens masė, glazūra, 12 a. vidurys, Korėjos nacionalinis muziejus Seule)
Freskoms būdinga spalvingumas, dekoro įvairovė, tiksli detalių modeliuotė, vėlesnėms – realistiniai bruožai. Taikomojoje dailėje vyravo raižyti, tapyti keramikos dirbiniai, daryti iš fajanso, juodo ir balto molio (Pietų Čollos ir Pietų Čungčongo provincijose keramika klestėjo iki 17 amžiaus).
15–19 amžiaus dailė
Kim Hongdo Nemirtingieji (tušas, 18 a. antra pusė, Korėjos nacionalinis muziejus Seule)
15–17 a. plėtota monumentalioji tapyba, statiniai puošti medžio drožiniais. Tapyboje vyravo gėlių ir paukščių, peizažo, portreto žanrai (An Geno, I Sangdžva, Kim Tujano kūriniai). Sukurtos kelios tapybos tušu ant šilko ir popieriaus technikos. 17 a. garsiausias meistras – Jun Toso – plėtojo linijinį piešinį. 18 a. vaizduota buitinės scenos, liaudies gyvenimas; žymiausias tapytojas – Kim Hongdo. Išplėtota nauja skulptūros rūšis – altoriai su pauksuotomis medžio skulptūromis (Šilsang šventykloje, Šiaurės Chollos provincijoje). 19 a. pabaigoje paplito aliejinė tapyba. Intensyviai plėtota dekoratyvinė dailė. Šalia karaliaus dvaro steigėsi amatininkų manufaktūros. Suklestėjo dirbinių iš popieriaus ir medžio gamyba (komodų, širmų, padėklų, krepšių), jie dekoruoti laku, tapybos kūriniais, perlamutru.
20 amžiaus dailė
Po 1910 Korėją pasiekė Vakarų meno tendencijos. Jas plėtojo Tokijuje mokęsis skulptorius Kim Pokčinas, kiti dailininkai. 2–3 dešimtmetyje sustiprėjo Japonijos dailės įtaka. Sukurta biustų, aktų. Reikšmingos klasicizmo ir realizmo bruožų turinčios Kvon Čingiu skulptūros. 1918 tapytojas Ko Hidongas įkūrė tapybos ir kaligrafijos asociaciją, rengė parodas. Kim Kvancho (g. 1893), Na Hesokas tapyboje plėtojo realistinę kryptį; jų kūriniai turi impresionizmo bruožų. Paveiksluose išradingai taikyta perspektyva, erdvinis formos modeliavimas. 20 a. pradžioje intensyviai plėtota kaligrafija, įvairios taikomosios dekoratyvinės dailės rūšys (daugiausia keramika).
2271
Korėjos kultūra