Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gamta

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gamtinis žemėlapis

Korjos Liáudies Demokrãtinės Respùblikos gamtà

Krantai

Vakariniai krantai išraižyti įlankų; daug mažų pusiasalių ir salų.

Reljefas

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos paviršius daugiausia kalnuotas. Žemyninėje dalyje yra Šiaurės Korėjos kalnai – Mandžiūrijos–Korėjos kalnų sistemos dalis; susideda iš kelių kalnagūbrių (Tumano, arba Hamgiongo, kalnagūbrio, didžiausias aukštis 2541 m, Kvanmobongo kalnas, Kangnamo, Pudžolliongo kalnagūbris ir kiti) ir plokščiakalnių (Čangbaišano, Kemos). Čangbaišano plokščiakalnis plyti abipus Kinijos–Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos sienos; pasienyje yra aukščiausias Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos kalnų masyvas – užgesęs Pektusano, arba Baitoušano, ugnikalnis (2744 m). Korėjos sąsmaukoje – Puktebongo kalnai (1452 m), pusiasalyje – Rytų Korėjos kalnų Tchebeko kalnagūbrio šiaurinė dalis (didžiausias aukštis 1638 m, Kimgango kalnas). Rytų Korėjos kalnai rytuose stačiais šlaitais leidžiasi į siaurą pajūrio žemumą, ištįsusią palei Rytų Korėjos įlanką, vakaruose pamažu žemėdami pereina į aliuvinę žemumą palei Geltonąją jūrą. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vidurinėje ir pietinėje dalyje yra karstinių sričių.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų musoninis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje –22 °C, rytuose –8 °C, vakaruose (prie Vakarų Korėjos įlankos) –4 °C, pietuose apie 6 °C; rugpjūčio vidutinė temperatūra 22–26 °C. Pchenjane sausio temperatūra būna nuo –3 iki –13 °C, rugpjūčio – nuo 21 iki 29 °C. Žemumose per metus iškrinta nuo 600 mm kritulių (šiaurės rytuose) iki 1000 mm (vakaruose), kalnuose 1300–1500 milimetrų. Daugiausia lyja vasarą. Būna taifūnų. Sniego danga šiaurėje išsilaiko apie 100 dienų, pietuose iki 25 dienų.

Vidaus vandenys

Upės trumpos, vandeningos, sraunios, slenkstėtos; yra krioklių. Ilgiausios – Amnokkangas (Jaludziangas; 790 km) ir Tumangangas (Tumendziangas; 521 km); jomis eina valstybinė siena su Kinija. Kitos upės: Tedonggangas, Čhongčhongangas, Songčhongangas. Yra tvenkinių (Supchungo, Nangnimho, Čangdžingho). Pektusano (Baitoušano) ugnikalnio krateryje yra Čchondži (kinų kalba Tianči) ežeras. Kalnuose gausu mineralinių versmių.

Dirvožemiai

Kalnų dirvožemiai akmeningi, molingi; šiaurėje vyrauja išplautžemiai, vidurinėje dalyje ir pietuose – miškų rudžemiai. Nemažus plotus užima akmeningi kalkžemiai. Šiaurės rytuose tarpukalnių įdubose – žemapelkių durpžemiai, upių slėniuose yra salpžemių.

Augalija

Žemutiniuose kalnų šlaituose auga plačialapių miškai (ąžuolai, uosiai, kaštainiai); aukščiau – spygliuočių miškai.

Gyvūnija

Priklauso holarktinės zoogeografinės srities Kinijos–Himalajų posričiui. Miškuose veisiasi himalajiniai lokiai, dėmėtieji elniai, lūšys, kabargos, iziubriai. Peri fazanai, mandarininės antys.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos sudaro 2,6 % Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos paviršiaus. Nacionaliniai parkai užima 1500 km²; didžiausias – Kimgangsano nacionalinis parkas (plotas 600 km; įkurtas 1959). Yra rezervatų, saugomų kraštovaizdžių, natūralios gamtos paminklų. 2 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 7241 ha).

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gyventojai

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos konstitucinė santvarka

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos partijos ir profsąjungos

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginkluotosios pajėgos

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ūkis

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos istorija

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos švietimas

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos literatūra

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos architektūra

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos dailė

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos muzika

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos choreografija

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos teatras

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos kinas

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos žiniasklaida