Korjos Liáudies Demokrãtinės Respùblikos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – pramoninė agrarinė valstybė. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ekonomika yra centralizuota (valdoma valstybės). Per Korėjos karą (1950–1953) sužlugdytą Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pramonę rėmė SSRS ir Kinija. 1991 nutrūkus paramai, ūkio plėtros galimybės sumažėjo. Jų investicijos nukreiptos karo pramonei, karinei technikai plėtoti ir gausiai armijai išlaikyti, apleistas žemės ūkis, didėjančios skolos dar labiau padidino Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ūkio nuosmukį ir atotrūkį nuo Korėjos Respublikos. 1997–1998 stichinės nelaimės (potvyniai ir sausros) sutrikdė hidroenergetikos sistemą ir maisto pramonę.
2000 BVP sudarė 16,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 40 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 760 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1800 JAV dolerių), užsienio skola 12,5 mlrd. JAV dolerių.
2022, Jungtinių Tautų duomenimis, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos BVP sudarė 15,176 mlrd. JAV dolerių (2015 pagal perkamosios galios paritetą – 40 mlrd. JAV dolerių), 2021 PVB dalis vienam gyventojui – 654 JAV doleriai (2015 pagal perkamosios galios paritetą – 1700 JAV dolerių).
https://s.vle.lt/diagramos/222.html
Pramonė
Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje yra apie 80 % Korėjos pusiasalio naudingųjų iškasenų, svarbiausios – anglys, geležies rūda, klintis ir magnezitas. Akmens anglys daugiausia kasamos Pietų Pchiongano, Rianggano ir Šiaurės Hamgiongo provincijose, taip pat mažesniais kiekiais kasamos rusvosios anglys. Geležies rūdos didžiausi telkiniai: Musano (Šiaurės Hamgiongo provincija), Ulliulio (Pietų Hvaghės provincija), Tokchiongo (Šiaurės Pchiongano provincija).
Klinties (naudojama cemento pramonėje) ištekliai sudaro apie 60 mlrd. tonų; daugiausia kasama Pietų Pchiongano ir Kangvono provincijose. Šalyje yra didžiausi pasaulyje magnezito ištekliai; daugiausia jų (apie 22 mlrd. tonų) yra Pietų Hamgiongo (atviruoju būdu eksploatuojami De Hungo, požeminiu būdu – Rianggango telkiniai) bei Šiaurės Hamgiongo (požeminiu būdu eksploatuojamas Pek Bai telkinys) provincijose. Sierros telkinyje (netoli Čchongdžino) kasamas auksas, Komdoko, Sangoko (Pietų Hamgiongo provincija), Nagiono (Pietų Hvanghės provincija) telkiniuose – švino ir cinko rūdos. Dar kasama vario, volframo, alavo, molibdeno ir kitos rūdos, fluoritas, grafitas, piritas, druska, sidabras, fosforitas, baritas; yra naftos. Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 69 % elektros energijos gamina hidroelektrinės, 31 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimi).
metalurgijos gamykloje
1
Apdirbamoji pramonė sutelkta sostinėje, didžiuosiuose miestuose – Kimčcheke (Kimčeke), Songnime, Čchongdžine (Čongdžine), Kimso ir kalnų slėniuose. Apdirbamosios pramonės produkcija daugiausia skirta karo pramonės reikmėms. Svarbiausios šakos – metalurgija (Čchongdžine, Kimčcheke, Songnime ir Nampcho), mašinų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, sintetinio pluošto), cemento, tekstilės, maisto (vaisių, daržovių ir žuvų) pramonė. Gaminama porceliano dirbiniai, ženšenio preparatai. 1994 Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos šiaurės rytuose atidaryta Nasono (Rasono)–Sonbongo laisvoji ekonominė zona. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos apdirbamosios pramonės produkcijos svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis sukuria 27 % Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos BVP, jame dirba 28 % dirbančių gyventojų (21 a. pradžia).
Žemės ūkio naudmenos užima 25 %, iš jų 93 % – ariamoji žemė (daugiausia pietvakarinėse provincijose); drėkinama apie 14 600 km2. Daug žemės ūkio naudmenų Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pietinėje ir vakarinėje dalyje 1995 ir 1996 nukentėjo nuo potvynių, 1997 ir 2000 – nuo sausrų. Siekiant apsaugoti žemės ūkio naudmenas nuo potvynių supilami apsauginiai pylimai. Svarbiausi augalai yra ryžiai (trečdalis pasėlių; derlius nuimamas 2 kartus per metus) ir kukurūzai. Dar auginama javai (kviečiai, miežiai, rugiai ir avižos), pupiniai augalai, sojos, daržovės (daugiausia kopūstai, svogūnai, česnakai), bulvės, tabakas, vilnamedžiai, linai ir ženšenis (naudojamas maisto ir medicinos pramonėje). Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
ryžių laukai netoli Nha Trang
3
Galvijai veisiami daugiausia Šiaurės ir Pietų Pchiongano provincijų kalnuotose vietovėse, ožkos ir avys – Šiaurės ir Pietų Hamgiongo, Rianggango ir Kangvono provincijose, kiaulės ir naminiai paukščiai – Šiaurės Pchiongano, Pietų Hvanghės provincijose ir netoli Pchenjano. Šilkininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
4
5
Kertamas miškas, ruošiama mediena. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika turi modernų žvejybos laivyną. Žvejyba (žuvų, vėžiagyvių, moliuskų), renkami jūrų augalai. Žvejybos svarbiausi uostai: Sinpcho ir Kimčchekas.
Turizmas
Nuo 20 a. pabaigos imta plėtoti turizmą. Užsienio turistai įleidžiami tik į oficialias, griežtai kontroliuojamas zonas. 2000 pasirašytas susitarimas tarp Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Korėjos Respublikos dėl turistų mainų programos. Korėjos Respublikos turistų lankoma Kimgango kalnų turizmo zona (2000 ją aplankė 350 000 Korėjos Respublikos turistų), Čilbo kalnai, Kuvolo kalnai, Čongbango kalnai ir Riongmuno urvas, nuo 2003 – Pchenjanas. 2000 atidaryta nauja turizmo zona – Pektusano ugnikalnis (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos aukščiausia viršūnė). Nuo 2003 Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką kasmet aplanko apie 1500 turistų iš Vakarų Europos.
Riongmuno urvas
Transportas
Svarbiausia susisiekimo priemonė – geležinkeliai. 21 a. paradžioje buvo 5235 km geležinkelių, iš jų 70 % – elektrifikuoti. Tarptautiniai geležinkeliai jungia Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką su Maskva (Rusija) ir Pekinu (Kinija), taip pat iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos eina šakos į Transkinijos ir Transsibiro geležinkelius. Geležinkeliais pervežama apie 38,5 mln. tonų krovinių ir apie 35,0 mln. keleivių. Pchenjane yra metropolitenas. Automobilių kelių yra 23 407 kilometrai, iš jų 8 % – su kieta danga (21 a. pradžia). Svarbiausi plentai eina palei vakarinę ir rytinę pakrantes – Čchongdžinas–Seulas (Korėjos Respublika)–Šinidžu ir iš vakarų į rytus – Pchenjanas–Vonsanas.
Daugiausia laivuojamos Amnokkango (Jaludziango), Tedonggango, Tumangango ir Resongo upės (iš viso 2253 km). Keleivių ir krovinių pervežimo svarbiausios linijos: Nampcho–Čchosanas–Supchungas, Čungsu–Šinidžu–Tasado, Nampcho–Čido ir Pchenjanas–Nampcho. 21 a. pradžioje buvo įregistruoti 292 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 959 000 bruto tonų. Didžiausi uostai: Nampcho, Vonsanas, Čchongdžinas, Rasonas, Hingnamas, Songnimas ir Hedžu. Sunano (netoli Pchenjano) tarptautinis oro uostas. 2003, daugiau kaip po 50 metų, įvyko pirmasis komercinis skrydis iš Seulo į Pchenjaną, 2004 pasirašytas susitarimas tarp Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Korėjos Respublikos dėl reguliarių skrydžių. 21 a. pradžioje buvo 154 km naftotiekių.
Pchenjano tarptautinis oro uostas
Bankai
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos centrinis bankas
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos centrinis bankas (įkurtas 1946, būstinė Pchenjane) veikia ir kaip komercinis bankas (227 skyriai). 2006 veikė 15 komercinių bankų (6 valstybiniai, kiti – akciniai ir užsienio investiciniai). 2003 pradėjus finansų reformą įteisinta nauja – patikos – bankų rūšis. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos piniginis vienetas – KLDR vonas, lygus 100 čonų, įvestas 1947 kaip liaudies vonas vietoj karinio vono (įvestas 1945, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS okupavo Korėją), nuo 1959 dabartinis pavadinimas.
Užsienio prekyba
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama mašinos ir elektros įranga, metalų rūdos ir koncentratai, metalai ir jų gaminiai, mineralinės medžiagos, cementas, tekstilės pramonės gaminiai, gyvuliai. Daugiausia importuojama transporto priemonės ir jų dalys, mašinos ir elektros įranga, chemijos ir tekstilės pramonės gaminiai, metalai, koksas, nafta, druska, maisto produktai, gyvuliai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2004 Lietuva iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos importavo prekių už 0,2 mln. litų.
2017, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 Lietuva į Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką prekių už 1,14 mln. eurų, iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos prekių neimportavo.
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos BVP struktūra (2002)
2271
-Šiaurės Korėjos ūkis; -Šiaurės Korėjos pramonė; -Šiaurės Korėjos žemės ūkis; -turizmas Šiaurės Korėjoje; -Šiaurės Korėjos transportas; -Šiaurės Korėjos bankai; -Šiaurės Korėjos užsienio prekyba; -Šiaurės Korėjos ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pramonė; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos žemės ūkis; -turizmas Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos transportas; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos bankai; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos užsienio prekyba; -Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gamta
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gyventojai
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos partijos ir profesinės sąjungos
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos istorija
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos švietimas
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos literatūra
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos architektūra
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos dailė
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos muzika
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos choreografija
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos teatras