Korėjos pusiasalis

Korjos pùsiasalis (Chosŏn pando, Taehan pando), pusiasalis Rytų Azijoje, tarp Japonijos jūros ir Geltonosios jūros. Priklauso Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai ir Korėjos Respublikai. Ilgis apie 600 km, plotis 130–200 km, plotas apie 150 000 km². Su žemynu pusiasalį jungia Korėjos sąsmauka (plotis apie 160 km) tarp Vakarų Korėjos ir Rytų Korėjos įlankų. Pietuose Korėjos sąsiauris skiria Korėjos pusiasalį nuo Japonijos salų. Rytiniai krantai statūs, menkai suskaidyti. Vakaruose ir pietuose daug įlankų (didžiausia – Kangchvos arba Kanghvamano įlanka), pakrantėse – salų.

Didesnė pusiasalio dalis susidariusi Kinijos–Korėjos platformoje; kai kur pamatas išeina į paviršių. Rytinė dalis susidariusi iš klastinių ir vulkaninių uolienų, susiraukšlėjusių per mezozojaus kalnodaras. Paviršius daugiausia kalnuotas. Rytuose yra Rytų Korėjos kalnai, susidedantys iš beveik lygiagrečių dienovidinių krypties kalnagūbrių – Tchebeko (didžiausias aukštis 1708 m, Soraksano kalnas), Kvangdžu (1468 m), Kiongsango, pietuose – Pietų Korėjos kalnai (1915 m, Čirisano kalnas Sobeko kalnagūbryje). Vakaruose – kalvotos lygumos, yra žemumų, šiaurės vakaruose – karstinių reljefo formų, urvų. Klimatas musoninis, šiaurėje vidutinių platumų, pietuose subtropinis. Per metus iškrinta 900–1500 mm kritulių. Vandeningos upės (Naktongangas, Hangangas). Kalnuose – lapus metantys plačialapių miškai, daugiau kaip 900 m aukščio šlaituose – mišrieji, piečiausioje dalyje – visžaliai miškai. Apie 15 nacionalinių parkų.

Korėjos pusiasalis

Korėjos pusiasalio kraštovaizdis ties Naganeupseono gyvenviete (Pietų Čollos provincija, Pietu Korėja)

Korėjos pusiasalis (vaizdas iš kosmoso)