Korėjos Respublikos gamtinis žemėlapis
salos Kangchvos įlankoje, netoli Inčchono tarptautinio oro uosto
Korjos Respùblikos gamtà
Krantai
Korėjos Respublikos rytiniai krantai statūs, menkai suskaidyti (2 įlankos – Jongilio ir Ulsano), pietiniai ir vakariniai – vingiuoti, riasiniai, su daugybe mažų įlankų (didžiausia – Kanghvos, arba Kanghvamano), pusiasalių ir priekrantės salų. Korėjos Respublikai priklauso apie 3500 salų; didžiausios: Čedžudo, Kanghva (Kangchva), Čindo, Anmiondo, Ullingdo, Namhedo, Kodžedo.
Saongsango kalnas Čedžudo saloje
Reljefas
Korėjos Respublikos paviršius daugiausia kalnuotas. Vakaruose ir pietuose yra lygumų. Šalies rytinėje dalyje yra Rytų Korėjos kalnai, susidedantys iš beveik lygiagrečių dienovidinių krypties kalnagūbrių; aukščiausias – Tchebeko kalnagūbris (didžiausias aukštis 1708 m, Soraksano kalnas), jo tęsinys yra Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, pietuose – Kiongsango kalnagūbris (1240 metrų). Rytų Korėjos kalnų rytiniai šlaitai statūs, vakariniai – gilių slėnių suskaidyti į keletą mažesnių kalnagūbrių. Korėjos Respublikos pietuose yra Pietų Korėjos kalnai; 1915 m aukščio Čirisano kalnas (Sobeko kalnagūbryje) – aukščiausias Korėjos pusiasalyje. Aukščiausias Korėjos Respublikos kalnas – 1950 m aukščio užgesęs Hallasano ugnikalnis – yra Čedžudo saloje. Šalies rytuose ir pietuose yra karstinių ir lavoje susidariusių nekarstinių urvų.
Klimatas
Klimatas musoninis, šiaurėje vidutinių platumų, pietuose subtropinis; žiemos musonai atneša sausą žemyninį orą, vasaros musonai – šiltą drėgną orą (iš vandenyno). Sausio vidutinė temperatūra 0–4 °C, rugpjūčio 25–26 °C. Kritulių per metus iškrinta nuo 800 mm (rytuose ir vidurinėje dalyje) iki 1400–1500 mm (vakaruose ir pietryčiuose). Vasarą būna taifūnų.
Vidaus vandenys
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos; yra krioklių. Dauguma teka į Geltonąją jūrą ir Korėjos sąsiaurį. Didžiausios upės: Naktongangas, Hangangas, Namhangangas, Kimgangas. Ežerai maži, jų daugiausia pietinėse žemumose. Prie kalnų upių daug tvenkinių (Sojango, Andongo). Vanduo naudojamas energetikai ir drėkinimui.
Dirvožemiai
Priekalnių lygumose ir žemutiniuose kalnų šlaituose, kur auga lapuočių ir mišrieji miškai, vyrauja rudžemiai, spygliuočiais apaugusiuose aukštesniuose kaip 800 m kalnų šlaituose – kalkžemiai, vakarinėse lygumose – rūgštžemiai ir šlynžemiai, pietvakariuose – trąšažemiai.
Augalija
Kalnų mišriuosiuose miškuose auga korėjiniai kedrai. Šalies piečiausioje dalyje yra paatogrąžių visžalių miškų.
Gyvūnija
Priklauso holarktinės zoogeografinės srities Kinijos–Himalajų posričiui. Kalnų miškuose veisiasi himalajiniai lokiai, dėmėtieji elniai, kabargos (saugomos), šernai. Iš paukščių saugomos gervės.
Aplinkos apsauga
Saugomų teritorijų (nacionalinių parkų, rezervatų) plotas sudaro apie 7 % Korėjos Respublikos paviršiaus. 20 nacionalinių parkų, 4 rezervatai, 3 ekologinių sistemų sritys. Daugiausia nacionalinių parkų įkurta kalnuose: Soraksano nacionalini parkas (nuo 1982 biosferos rezervatas), Sogrisano, Čirisano, Hallasano nacionaliniai parkai ir kiti. Saugoma aukštikalnių kraštovaizdžiai, karsto reiškiniai, kriokliai, kalnų miškai. Jūriniuose nacionaliniuose parkuose (Songnisamo, Tadohe, Hallio) saugoma salų kraštovaizdis, uoliniai klifai, priekrančių jūrinė fauna ir flora. Kiongdžu nacionaliniame parke (pasaulio paveldo vertybė, 2000) saugoma Šilos karalystės laikotarpio istorijos objektai. Čedžudo vulkaninė sala ir jos lavos tuneliai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (2007). 23 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (plotas 19 618 hektarų).
užgesęs Hallasano ugnikalnis
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profsąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos literatūra
Korėjos Respublikos architektūra