Korjos Respùblikos istòrija
Korėjos Respublika 1945–2006
Per Antrąjį pasaulinį karą 1945 09 Korėjos pietinę dalį (į pietus nuo 38‑osios lygiagretės) okupavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės pajėgos ir paleido Korėjos vyriausybę, sudarytą traukiantis japonams. 1946 04 JAV ir SSRS okupacinių karinių pajėgų bendradarbiavimas dėl Korėjos suvienijimo nutrūko, Korėjos pietinėje dalyje buvo sudaryta laikinoji vyriausybė (vadovas Li Singmanas). 1948 05 Korėjos pietinėje dalyje buvo surengti demokratiniai rinkimai į parlamentą (Nacionalinį Susirinkimą). 1948 07 17 parlamentas priėmė konstituciją, o prezidentu išrinko Li Singmaną, 1948 08 15 paskelbė Korėjos Respubliką. 1948 Korėjos Respublika sudarė ekonominę, 1950 – karinę sutartį su JAV. 1949 JAV okupacinė kariuomenė iš Pietų Korėjos pasitraukė, pradėta vykdyti švietimo, žemės ūkio ir kitas demokratines reformas. 1950 06 Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja), siekdama suvienyti Korėją į vieną komunistinę valstybę, užpuolė Korėjos Respubliką (Korėjos karas 1950–53). Į karą įsitraukus JAV ir Kinijos karinėms pajėgoms šalies padalijimas pagal 38‑ąją lygiagretę buvo atkurtas, 1953 pasirašytos paliaubos.
Jungtinių Tautų kariai prie 38‑osios lygiagretės (1950 10 09)
1953 Korėjos Respublikos ir JAV tarpusavio karinės pagalbos sutartimi šalyje buvo dislokuoti JAV kariniai junginiai. Karo nuniokotas ūkis buvo gana sparčiai atkurtas ir modernizuotas. Korėjos Respublikos politinei raidai būdinga netolygumas – nuo demokratinių pagrindų į autoritarinį karinį režimą ir vėl į demokratinę sistemą. Li Singmano civilinis režimas dėl įtemptos padėties Korėjos pusiasalyje, kairiųjų maišto pavojaus ir Korėjos karo faktiškai tapo pusiau karinis autoritarinis.Po 1960 03 15 prezidento rinkimų (pasitelkęs įvairias manipuliacijas juos laimėjo Li Singmanas) Masane prasidėjo studentų ir darbininkų demonstracijos, kurios persimetė į Seulą. Balandžio 26 Li Singmanas buvo priverstas atsistatydinti. 1960 07 29 parlamento rinkimus laimėjo opozicinė Demokratų partija. Priimta konstitucija, įtvirtinanti parlamentinę sistemą (prezidentui liko tik nominali valdžia). Šalyje sparčiai kūrėsi politinės partijos, nuolat vyko demonstracijos, iš pareigų buvo pašalinti represijose dalyvavę policininkai ir korumpuoti valstybės tarnautojai.
Li Singmanas (kairėje) ir JAV viceprezidentas R. Nixonas (Seulas, 1953 11 18)
1961 05 16 generolas Pak Čongchi įvykdė karinį perversmą, paleido Nacionalinį Susirinkimą. Per 1962 12 referendumą buvo priimta nauja konstitucija, kuri atkūrė prezidentinę sistemą. 1963 Pak Čongchi buvo išrinktas prezidentu. Šalies politiniame gyvenime vyravo Demokratų respublikonų partija, politinės laisvės apribotos, visuomenės gyvenimą sekė Korėjos centrinė žvalgybos agentūra. 1965 vyko masinės manifestacijos prieš sutarties su Japonija pasirašymą (atsisakant reikalauti reparacijų) ir Korėjos kariškių dalyvavimą Vietnamo kare (1965–73). 1967 ir 1971 laimėjęs prezidento rinkimus Pak Čongchi paskelbė ypatingąją padėtį ir, pritarus parlamentui, įgijo diktatoriaus valdžią. 1972 10 įvesta karo padėtis, Nacionalinis Susirinkimas paleistas, politiniai oponentai pašalinti ir, referendumu patvirtinus naują konstituciją, Pak Čongchi vėl išrinktas prezidentu.
Pak Čongchi spaudos konferencijoje praneša apie ketinimą 1963 sugrįžti prie civilinio valdymo (1961 11 16)
Pak Čongchi diktatūros metais Pietų Korėjos ūkis sparčiai plėtojosi – iš dalies dėl tiesioginių Japonijos ir JAV investicijų. Pablogėjus ekonominei padėčiai, 1979 sustiprėjo masinis nepasitenkinimas valdžia. JAV prezidentas J. Carteris viešai paragino karinį režimą gerbti žmogaus teises. 1979 10 Pusane ir Masane vyko masinės studentų demonstracijos. 10 26 prezidentą Pak Čongchi nužudė Centrinės žvalgybos agentūros direktorius, 1979 12 12 diktatoriumi tapo generolas Čun Du Hvanas. Per 1980 05 Kvangdžu sukilimą oficialiais duomenimis žuvo 207, kitais – iki 2000 žmonių. Čun Du Hvanas pasiskelbė prezidentu, buvo priimta nauja konstitucija, kuri šiek tiek apribojo prezidento teises, 1981 01 atšaukta karo padėtis. 1987 vėl sustiprėjus demokratijos reikalavimams, Čun Du Hvanas paskelbė amnestiją politiniams kaliniams ir įpareigojo Nacionalinį Susirinkimą parengti naują konstituciją.
4 didžiųjų partijų atstovų parengtam konstitucijos projektui per 1987 10 28 referendumą pritarė 93 % rinkėjų. Per trumpą laikotarpį nuo birželio iki gruodžio mėnesio buvo įvykdytos politinės reformos, kurios padėjo įtvirtinti šalyje demokratiją. 1987 12 prezidento rinkimus laimėjo dimisijos generolas No Tcheu (Ro Te Vu), surinkęs 36,9 % balsų. 1988 surengtus laisvus rinkimus į parlamentą laimėjo opozicinės partijos (daugiausia vietų gavo Demokratų liberalų partija). Šalies tarptautinį prestižą padidino 1988 Seule įvykusios Olimpinės žaidynės.
1990 Korėjos Respublika užmezgė diplomatinius santykius su SSRS ir kitomis Varšuvos sutarties valstybėmis. 1991 09 Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika ir Korėjos Respublika buvo priimtos į Jungtines Tautas kaip atskiros valstybės. 1991 12 tarp jų pasirašyta nepuolimo sutartis. 1992 dėl kaltinimų papirkinėjus rinkėjus No Tcheu atsistatydino. 1992 12 prezidento rinkimus laimėjo buvęs disidentas Demokratų liberalų partijos vadovas Kim Jong Samas (pirmas prezidentas nekariškis nuo 1961). Jis pradėjo antikorupcinę reformų programą; valstybės tarnautojai, teisėjai ir aukšto rango kariškiai turėjo nurodyti savo turto šaltinius. Daugeliui jų teko atsistatydinti paaiškėjus, kad įsigytas turtas neatitinka oficialių pajamų. Per antikorupcinę kampaniją suimti du buvę Korėjos Respublikos prezidentai (Čun Du Hvanas ir No Tcheu). Jie buvo apkaltinti dėl represijų, ypač per 1980 05 Kvangdžu sukilimą, 1979 perversmo organizavimu ir stambių kyšių ėmimu (šimtais milijonų dolerių). 1996 Čun Du Hvanas buvo nuteistas mirti, No Tcheu – 22,5 metus kalėti. Netrukus jiems bausmės buvo sušvelnintos, 1998 pradžioje abu amnestuoti.
1997 finansų krizė ir korupcijos skandalai buvo didžiausias sukrėtimas šaliai, kuri iki tol sparčiai plėtojosi (1965–95 kasmet vidutiniškai BVP didėjo daugiau kaip 9 %). Tais pačiais metais Korėjos Respublikos prezidentu buvo išrinktas Nacionalinio kongreso už naują politiką vadovas Kim De Džungas. 1999 ši partija laimėjo parlamento rinkimus. Demokratijos įsigalėjimas teigiamai paveikė ir Korėjos Respublikos santykius su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika, kuri 1996 pranešė anuliuojanti 1953 paliaubų sutartį ir įvedė sunkiąją karinę techniką į demilitarizuotą zoną, skiriančią abi šalis. 1998 prezidentas Kim De Džungas Šiaurės atžvilgiu paskelbė vadinamąją saulėtą pozityvią politiką. 2000 06 Pchenjane su jos vadovu Kim Čong Ilu pasirašė Bendrą deklaraciją, kuri abi šalis įpareigojo bendradarbiauti siekiant Korėjos suvienijimo. 2003 Kaesongo regione pradėtas statyti bendras abiejų Korėjos valstybių industrinis kompleksas, kuriame netrukus ėmė veikti Pietų Korėjos kompanijos.
prezidentas Kim de Džungas
2004 03 Nacionalinio Susirinkimo nutarimu prezidentas No Muchionas (Ro Mu Hjunas, išrinktas 2002 12) buvo apkaltintas korupcija, savo šalininkų protegavimu ir laikinai pašalintas iš pareigų; 2004 05 14 Konstitucinis Teismas apkaltą atmetė. 2004 04 prezidentą No Muchioną palaikiusi Uri partija laimėjo parlamento rinkimus. Šie įvykiai patvirtino, kad 20 a. antroje pusėje per palyginti istoriškai trumpą laikotarpį buvusi Japonijos kolonija tapo demokratine valstybe ir ekonomiškai stipria pramonine šalimi.
2870
Korėjos Respublika nuo 2007
2007 prezidento rinkimus laimėjo konservatyvios pakraipos Didžiosios nacionalinės partijos iškeltas buvęs Seulo meras Li Mjongbakas. Kitais metais vykusius parlamento rinkimus t. p. laimėjo Didžioji nacionalinė partija (153 vietos iš 299).
Naujoji Korėjos Respublikos administracija vykdė griežtesnę politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu. 2010 netoli Šiaurės Korėjos jūrų sienos sprogo ir nuskendo Pietų Korėjos karo laivas, o po 2 mėnesių tarptautiniai tyrėjai nustatė, kad tai įvyko dėl Šiaurės Korėjos povandeninio laivo paleistos torpedos. 2010 11 Pietų Korėjai vykdant karines pratybas, Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Jopjongo salą. Apšaudant 4 pietų korėjiečiai žuvo, 19 buvo sužeista.
Pakeitę pavadinimą (tapo Naujojo pasaulio partija) konservatoriai išlaikė valdžią ir 2012 vėl laimėjo parlamento ir prezidento rinkimus, o jų remiama Pak Kinhi tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. Pak Kinhi – autoritariškai 1963–79 Korėjos Respubliką valdžiusio prezidento Pak Čiongchi dukra, todėl jos sąsajos su autoritarine valstybės praeitimi tapo viena pagrindinių rinkimų kampanijos temų. 2014, reaguodamas į vyriausybės prašymą, Konstitucinis teismas uždraudė Suvienytąją progresyviąją partiją dėl jos simpatijų Šiaurės Korėjos režimui. 2013 keletas šios partijos narių buvo suimti dėl ketinimų nuversti šalies valdžią. 2016 parlamento rinkimuose konservatoriai nusileido liberalių pažiūrų Korėjos demokratinei partijai ir prarado ilgus metus turėtą daugumą.
Pak Kinhi valdžia ėmė žlugti 2016 teisėsaugai pareiškus kaltinimus, kad ji su savo patikėtine spaudė didelius verslo konglomeratus mokėti kyšius už politiškai palankius sprendimus. Tai sukėlė dideles protesto bangas, tačiau Pak Kinhi atsisakė pati palikti pareigas, todėl 2017 03 iš jų buvo pašalinta Konstitucinio teismo. Pak Kinhi tapo pirmąją šalies vadove, taip pašalinta iš pareigų. 2018 04 Seulo teismas ją pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo pareigomis ir turto prievartavimo, paskyrė 24 metų kalėjimo bausmę ir 17 mln. JAV dolerių baudą. 2018 10 Seulo teismas kitoje byloje dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo valdžia 15 metų už grotų pasiuntė ir ankstesnį prezidentą Li Mjongbaką.
Mun Džeino (kairėje) ir Kim Čen Uno susitikimas (Pchenjanas, 2018 09 19)
2017 surengtus pirmalaikius prezidento rinkimus laimėjo Demokratinės partijos atstovas Mun Džeinas, pateikęs naujų darbo vietų kūrimo programą ir siekiantis pagerinti santykius su Šiaurės Korėja. 2017 Šiaurės Korėjai sėkmingai atlikus tarpžemyninės balistinės raketos bandymus, Pietų Korėja inicijavo aukščiausio lygio diplomatinių kontaktų su šiauriečiais atgaivinimą. 2018 02 Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse lankėsi Šiaurės Korėjos sportininkų delegacija, 2018 04 įvyko Mun Džeino ir Kim Čen Uno susitikimas; po jo abu lyderiai pasirašė deklaraciją, kurioje išsakyta būtinybė siekti Korėjos pusiasalio denukliarizacijos (vėliau dar susitiko 2018 05 ir 2018 09). Pietų Korėjos administracija t. p. daug prisidėjo organizuojant 2018 06 JAV prezidento D. Trumpo ir Kim Čen Uno susitikimą Singapūre.
215
L: B. Cumings Korea’s Place in the Sun New York 1997; F. Gibney Korea’s Quiet Revolution: From Garrison State to Democracy New York 1992.
Pietų Korėjos istorija
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profsąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos literatūra
Korėjos Respublikos architektūra