Korjos Respùblikos knas. Korėjos Respublikos kino pramonė pradėjo plėtotis 6 dešimtmečio pabaigoje, 1959 sukurta daugiau kaip 100 vaidybinių filmų. Vyravo melodramos, veiksmo, kariniai filmai. 1962 Korėjos Respublikos vyriausybė įvedė privalomą filmų kontrolę (panaikinta 1993), kuri pristabdė kino raidą. Iškilo režisieriai Kim Ki-jongas (1922–98, Kambarinė 1960) ir Šin Sang-okas (1926–2006, Svečias ir mano mama 1961, Eunuchas 1967, Svajonė 1968). Jų realistiniuose filmuose plėtojama šeimos tema, vaizduojamos stiprios, ryškių charakterių moterys. Savito stiliaus ir viename intelektualiausių šio laikotarpio filmų Betikslė kulka (1961, režisierius Ju Hionmokas, 1925–2009) parodoma sparčios pramonės plėtros sukelta socialinė neviltis, ryšku italų neorealistinio kino įtaka. 8 dešimtmetyje įsigalėjus televizijai Korėjos Respublikos kinas patyrė nuosmukį. 1973 Seule įkurta Korėjos kino platinimo bendrovė (nuo 2004 Korėjos kino taryba), 1974 – kino archyvas. Reikšmingų filmų sukūrė režisieriai Kim Ki-jongas (Moteris vabzdys 1972), I Manchi (1931–75, Kelias į Sampo 1975), Ha Kil-džongas (1941–80, Kvailių maršas 1975). 9 dešimtmetyje tarptautinį pripažinimą vienas pirmųjų pelnęs režisierius Im Kvontchekas (g. 1936) sukūrė apie 100 filmų (Mandala 1981, Adada 1987), juose naudojo korėjiečių tradicinės kultūros elementus. Politiniai motyvai būdinga režisieriaus Park Kvangsu (g. 1955) filmams (Juodoji respublika 1990, Vieniša kibirkštis 1995). 20 a. pabaigoje šalyje savo padalinius įsteigė Holivudo kino studijos (iki tol Holivudo ir Honkongo filmų platinimą kontroliavo Korėjos Respublikos vyriausybė), įsteigta pirmoji privati Korėjos Respublikos kino studija. 1993 kino teatrams buvo nustatyta 145 dienas per metus rodyti vietinius filmus, tai paskatino Korėjos Respublikos kino raidą. Režisieriaus Kim Ki Duko filmuose (Sala 2000, Pavasaris, vasara, ruduo, žiema… ir vėl pavasaris 2003, Samarietė 2004) estetizuojama prievarta, kritikuojama visuomenės sankloda, būdinga groteskas. Režisieriaus I Čchangdongo (g. 1954) filmuose (Žalia žuvis 1997, Oazė 2002) atskleidžiama šiuolaikinio žmogaus vienišumas, kartu atjautos galimybė. Šiuolaikinio gyvenimo, šalies padalijimo ir jo padarinių temos plėtojamos režisierių Jang Sun-vu (g. 1952, Seulo Jėzus 1986), Hong Sang-su (g. 1960, Diena, kai kiaulė įkrito į šulinį 1996), Pak Čchanoko (Park Čan-vukas, g. 1963, Bendra saugumo zona 2000, Senis 2003) filmuose. Kuriami didelio biudžeto filmai (Vedybų istorija 1992, režisierius Kim I Sokas, g. 1957, Širi 1999, režisierius Kang Čegiu, g. 1962), kurie Azijos šalyse populiarumu pranoksta Holivudo filmus. 20 a. pabaigoje Korėjos Respublikos kino kūrėjai pelnė tarptautinių kino festivalių prizų, Korėjos Respublikos kinas daro įtaką Vakarų kinui. Žymesni aktoriai: Kim Singcho (1917–68), Čchve Inchi (g. 1928), An Songgi, Miong Kenamas (abu g. 1952), Mun Songginas (g. 1953), Čchve Minšikas (g. 1963), Kang Sujon (g. 1966), Šin Ingiongas (g. 1973). Kinematografininkai rengiami Korėjos nacionalinio menų universiteto Kino ir multimedijos mokykloje (įsteigta 1995), Čung-Ango universiteto Kino, animacijos ir technologijų raidos fakultete (įsteigtas 1999, abu Seule). Vyksta tarptautiniai kino festivaliai Pusane (nuo 1995), Kvangdžu (nuo 2001), animacinių filmų ir komiksų festivalis Seule (nuo 1996), fantastinių filmų festivalis Pučchone (nuo 1997).
L: Hyangjin Lee Contemporary Korean Cinema: Identity, Culture, Politics Manchester 2001; New Korean Cinema New York 2005.
1863
Korėjos Respublikos kultūra
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profsąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos literatūra
Korėjos Respublikos architektūra