Korjos Respùblikos literatūrà. Po II pasaulinio karo Korėjos Respublikoje susirūpinta literatūrinės tradicijos išsaugojimu, pradėta kurti daugiau literatūros, skirtos įvairesniems skaitytojams, stiprėjo Vakarų kūrybos įtaka. Žymiausias pokario poetas, pradėjęs kurti dar Japonijos okupacijos laikotarpiu – So Čiongdžiu (1915–2000), kiti poetai: Pak Tudžinas (1916–98), Pak Mogvolas (1917–78), Čio Čihunas (1920–68). Prozoje daug rašyta apie Japonijos kolonizaciją, jos sukeltus sunkumus, vėliau iškilo ir Korėjos karo tematika. Žymiausi rašytojai, pradėję kurti dar Japonijos valdymo metais: Čche Manšikas (1902–50), Kim Tongni (1913–95), Chvang Sunuonas (1915–2000).
Didelę įtaką 20 a. antros pusės Korėjos Respublikos poezijai padarė modernistinė Hubangi grupė, kurios atstovai atsisakė lyrizmo, rašė apie miesto, jame pasiklydusio žmogaus problemas. Grupės poetų (Kim Sujongas, 1921–68, Kim Čchunsu, 1922–2004, Chvang Tonggiu, g. 1938, Čiong Hiondžiongas, g. 1939) kūryboje ryšku R. M. Rilke’s, t. p. kinų klasikų Laodzi, Džuangdzi įtaka.
6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmetyje pradėjo kurti vadinamoji Hangeul karta (išsilavinimą įgijusi nepriklausomybės metais), kuri dalyvavo 1960 I Singmaną nuvertusiame studentų sukilime. Jos atstovų (Šin Dongiopas, 1930–69, Ko Inas, g. 1933, Šin Kiongnimas, g. 1936, Kim Čiha, g. 1941) poezijoje kritikuojama diktatūra, socialinės problemos, ieškoma tiesos Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ideologijoje, svarstomos žmogaus išsilaisvinimo, šalies padalijimo temos. Hangeul kartos prozoje (Čche Inhunas, g. 1936, Kim Singokas, g. 1941, Čio Sechi, g. 1942, Chvang Sogiongas, g. 1943, Čchve Miongchi, 1945–98, Jun Čiongmo, g. 1946, O Čiongchi, g. 1947, I Muniolas, g. 1948) vaizduojama industrializacija, jos padariniai, vadinamojo mažojo žmogaus tragedija skubančiame pasaulyje, kritikuojama diktatūra. Moterų kūryboje t. p. vyrauja pasipriešinimo idėjos, vis drąsiau kalbama apie patriarchalinėje šeimoje žeminamą moterį, po 1980 ėmė ryškėti feministinės idėjos. Žymiausios poetės: Kang Ingio (g. 1945), Mun Čionghi (g. 1947), Čchve Singždia (g. 1952), I Jondžiu (g. 1952).
20 a. pabaigos–21 a. pradžios poeziją paveikė politiniai socialiniai įvykiai (karinės diktatūros nuvertimas, vadinamosios geležinės uždangos griuvimas, globalizacija), jos pagrindinės temos – Korėjos padalijimas ir šeimos likimas padalytoje šalyje, tragiškas šiuolaikinio žmogaus likimas; žymesni poetai – Pak Nohe (g. 1957), An Tochionas (g. 1961) ir kiti.
Korėjos Respublikos kultūra
L: M. Soldatova, K. A. Pak Sovremennaja literatura Korei Vladivostok 2003.
1079
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profsąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos architektūra