Korjos Respùblikos teãtras. Po 1945 atgaivinta tradicinės teatro formos, klostėsi šiuolaikinis teatras; visi kūrinių tekstai iki 1998 buvo peržiūrimi Korėjos etikos ir viešųjų vaidinimų komitete. 1956 įkurta trupė Produkcijos teatras, kuri inspiravo nekomercinių teatrų sąjūdį šalyje (statė jaunų Korėjos Respublikos dramaturgų pjeses). 6–7 dešimtmetyje pradėta steigti vadinamuosius mažuosius teatrus (vienas žymiausių – Chejak Keukhoe, įkurtas 1956), kuriuose statyta klasikinės (W. Shakespeare’o, Molière’o, C. Goldoni) ir eksperimentinės pjesės. Korėjos Respublikos moderniojo teatro pradininku laikomas dramaturgas Iu Čchidžinas (1905–74) 1958 įkūrė Dongnango meno centrą (iki 1998 veikė įvairiais pavadinimais), 1962 – Dramos centrą (nuo 1974 Tongnango repertuarinis teatras, abu Seule). 6–7 dešimtmetyje statyta E. Ionesco, E. Albee, T. Williamso, E. O’Neillo pjesės, garsėjo trupės Eksperimentinis teatras (įkurta 1960), Kuklip Keukdan (įkurta 1962), Yoin Keukchang (įkurta 1966, viena pirmųjų moterų aktorių trupių). Dramaturgai O Jongdžinas (1916–74), Čcha Pomsokas (g. 1924) ir I Kinsamas (g. 1929) savo pjesėse plėtojo miesto gyvenimo, modernios visuomenės problemas. 7–8 dešimtmetyje dramaturgai Jun Tesongas ir O Tchesokas (g. 1940) savo kūryboje plėtojo šalies padalijimo, šeimų išskyrimo temas, naudojo epinio ir žiaurumo teatro, vadinamosios kolektyvinės kūrybos elementus. 8–9 dešimtmetyje buvo populiarūs gatvės teatrai (madangikai), jų spektakliai nebuvo griežtai cenzūruojami. Vaidinta aikštėse, gamyklose, mokyklose, šventyklose. Gatvės teatrų režisieriai ir dramaturgai siejo tradicinius kaukių teatro (kamiongiko), šamanų apeigų elementus ir modernias teatro formas (epinio, dokumentinio teatro elementus), pabrėžė politines šalies realijas. Žymiausi režisieriai: I Herangas (1916–89), I Čchinsunas (1916–84), Im Jungungas, Ju Tokchiongas, Hu Kju, Kim Čung Okas (g. 1932), An Min Su, Čung Čin Su.
21 a. pradžioje veikė daugiau kaip 100 teatro trupių (beveik pusė jų – Seule, dauguma jų – privačios). Nacionaliniame Korėjos teatre Seule (didžiausiame valstybiniame teatre, įkurtas 1950, iki 1991 Nacionalinis teatras) veikia dramos, šokio, baleto, Korėjos Respublikos tradicinės operos trupės. Seulo menų centre (įkurtas 1988) rengiami tradiciniai Korėjos Respublikos teatro vaidinimai, statomi užsienio klasikų kūriniai ir operos. Teatro meno mokoma Seulo menų institute (įkurtas 1962, iki 1998 veikė įvairiais pavadinimais), Korėjos nacionaliniame menų universitete (įkurtas 1993, 1994 įkurta Dramos mokykla). Rengiami Seulo teatro (įkurtas 1977), Regioninių teatrų (įkurtas 1983), Seulo tarptautinis lėlių (įkurtas 1984) festivaliai. Seule gastroliavo E. Nekrošiaus teatras Meno fortas (2000, 2002), Vilniaus mažasis teatras (2001), Oskaro Koršunovo teatras (2002, 2005; nuo 2004 OKT / Vilniaus miesto teatras), Suvone – Jaunimo teatras (2005).
Korėjos Respublikos kultūra
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profsąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos literatūra
Korėjos Respublikos architektūra