Korjos Respùblikos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Korėjos Respublika – viena sparčiausiai besiplėtojančių pasaulio valstybių. Po Korėjos karo Korėjos Respublika iš skurdžios agrarinės greitai virto ekonomiškai stipria pramonine valstybe. Su Singapūru, Honkongu ir Taivanu dėl spartaus ekonomikos ir gyvenimo lygio kilimo dažnai vadinamos Keturiais tigrais. Korėjos Respublikos ūkiui įtakos turėjo 1997–1998 Azijos ekonominė krizė, per kurią bankrutavo kelios didžiausios įmonės.
2005 BVP sudarė 793,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 994,4 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 16 422 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 20 590 JAV dolerių). 2004 užsienio skola – 146,8 mlrd. JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Korėjos Respublikos BVP sudarė 1712,793 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2794,196 mlrd. JAV dolerių). BVP dalis vienam gyventojui – 32 423 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 54 033 JAV dolerius). Infliacija 2,6 % (2024 07).
Pramonė
Kasybos pramonė menka; sukuria 0,3 % BVP, joje dirba mažiau kaip 0,1 % ekonomiškai aktyvių Korėjos Respublikos gyventojų (21 a. pradžiai). Tchebeko kalnuose (Samčchoko, Jongvo telkiniai) ir Hvasuno apylinkėse kasama akmens anglys (daugiausia antracitas), Tegu apylinkėse – vario rūda. Nedideliais kiekiais kasama geležies, cinko, švino, volframo rūdos, grafitas, akmens druska, kaolinas, sidabras, auksas. Korėjos Respublikos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. Apie 40 % elektros energijos gamina branduolinės elektrinės (2024 jų buvo 25), apie 58 % – šiluminės elektrinės (2024 jų buvo 29), apie 2 % – hidroelektrinės (didžiausios hidroelektrinės yra netoli Seulo, prie Hangango upės).
Samcheok šiluminė elektrinė
1
Hyunday Heavy Industries laivų statykla (Ulsan)
Apdirbamoji pramonė sukuria 26,6 % BVP, joje dirba 19,0 % ekonomiškai aktyvių Korėjos Respublikos gyventojų (21 a. pradžia). Daugiausia pramonės produkcijos pagamina įmonių konglomeratai (vadinamieji čebol). Juodosios metalurgijos (daugiausia plieno lydymo) didžiausios įmonės yra Pohange ir Sunčchone. Ulsane įsikūrusi didžiausia pasaulyje laivų statybos įmonė – koncernas Hyundai Heavy Industries. Kitos didelės laivų statyklos, statančios tanklaivius, žvejybos laivus, yra Inčchone (Inčone), Pusane, Mokpcho. Didžiausios automobilių gamybos bendrovės – Hyundai Motor Company, Kia Motors, Daewoo Motor (jos turi padalinių ir kitose šalyse) – gamina ir surenka lengvuosius automobilius, sunkvežimius, visureigius, autobusus. Automobilių didžiausios gamyklos yra Inčchone, Pusane, Seule, Ulsane.
Elektronikos ir elektrotechnikos pramonės didžiausios bendrovės – Samsung Group, Daewoo, Lucky Goldstar. Daugiausia gaminami televizoriai, vaizdo magnetofonai, kompiuteriai, telefonai, puslaidininkiai. Chemijos (azoto trąšų, dirbtinio kaučiuko ir pluošto), naftos perdirbimo, naftos chemijos pramonės įmonės daugiausia sutelktos Korėjos Respublikos uostuose: Ulsane, Josu, Samčchoke, Inčchone, cemento – Samčchoke. Didžioji dalis elektronikos, elektrotechnikos ir chemijos pramonės produkcijos eksportuojama. Tradicinės pramonės šakos, kurių produkcija taip pat eksportuojama, yra popieriaus, tekstilės, siuvimo, maisto (daugiausia žuvų, vaisių, daržovių apdorojimo) pramonė. Korėjos Respublikos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
bendrovės Samsung būstinės pastatai Seule
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 18,3 % Korėjos Respublikos teritorijos, iš jų apie 87 % – ariamoji žemė. Apie 66,5 % dirbamosios žemės dirbtinai drėkinama. Žemė daugiausia dirbama pajūrio žemumose ir upių slėniuose. Vyrauja nedideli (apie vieno hektaro ploto) ūkiai. Maistui daugiausia auginama javai (per metus nuimami 2 derliai): ryžiai, miežiai, soros, kukurūzai, sojos. Svarbiausi techniniai augalai – tabakas ir kanapės. Išplėtota daržininkystė; auginama kininiai kopūstai, svogūnai, česnakai, batatai, paprikos, arbūzai, bulvės, ridikėliai. Dar auginama vynmedžiai, citrinmedžiai, obelys, kriaušės, persikai, persimonai, šilkmedžiai, arbatmedžiai, vilnamedžiai. Korėjos Respublikos augalininkystės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje. Veisiama kiaulės, galvijai, ožkos, naminiai paukščiai (daugiausia vištos). Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
arbatos plantacija (Boseong)
3
4
5
žvejai džiovina kalmarus
Korėjos Respublika – viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal žvejybos produkciją. Gaudoma daugiausia kalmarai, tunai, ančiuviai, skumbrės, stauridės, barakudos, taip pat banginiai, renkami jūros augalai. Žvejojama priekrantėse ir vandenynuose. Žvejybos svarbiausi uostai – Ulsanas ir Masanas; juose daug žuvų apdorojimo įmonių. Kertamas miškas.
Turizmas
Gosu urvas
Daugiausia turistų atvyksta iš Japonijos (43 % visų užsienio turistų, 21 a. pradžia), Kinijos (10 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (9 %), Filipinų, Honkongo, Rusijos, Taivano. Turistų labiausiai lankoma pajūrio paplūdimiai, slidinėjimo centrai (daugiausia Soraksano kalnuose), urvai (Sansongo, Hvansono, Songniu ir kiti), pramogų kompleksai, senovės paminklai (budistų šventyklos, karalių rūmai, skansenai), Čomsongde astronomijos observatorija (seniausia Azijoje). Turistų dar mėgstami Seulo, Kiongdžu miestai, Čedžudo sala, nacionaliniai parkai.
Transportas
Transporto tinklas gerai išplėtotas (ypač jungiantis Korėjos Respublikos didžiausius miestus). 21 a. pradžioje buvo 97 252 km automobilių kelių, iš jų 76,7 % su kieta danga. Didžiausius miestus jungia automobilių magistralės (2778 km), svarbiausios – Seulo–Pusano, Seulo–Pchenjano (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika). 2003 buvo įregistruota 10,3 mln. lengvųjų automobilių, 3,0 mln. krovininių automobilių, 1,7 mln. motociklų ir mopedų, 1,2 mln. autobusų. Geležinkelių yra 6819 km (21 a. pradžia); svarbiausias (juo važiuoja greitieji traukiniai) eina iš Seulo į Pusaną per Čchonaną, Tedžoną, Tegu, Čchangvoną (Čangvoną). Seule ir Pusane – metropolitenai. 7 tarptautiniai oro uostai: Inčchono, Kimpcho (Seulo), Pusano, Čchongdžu, Tegu, Kvangdžu, Čedžu, Jangjango.
Pusano konteinerių uostas
2003 buvo įregistruoti 2604 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 6,8 mln. bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai: Pusanas, Inčchonas, Tongche, Masanas, Josu, Kunsanas, Mokpcho, Pohangas, Ulsanas, Čedžu, Kvangiangas. 2004 dujotiekų buvo 1433 km, naftos produktotiekių – 827 kilometrai.
Bankai
Korėjos banko Chungbuk skyrius
21 a. pradžioje veikė centrinis – Korėjos bankas (įkurtas 1950, būstinė Seule, turi 16 skyrių ir tris atstovybes šalyje, šešias pasaulio finansų centruose), 19 komercinių bankų (iš jų 5 specializuotieji ir 6 regioniniai) ir 39 užsienio bankų skyriai. Korėjos Respublikos piniginis vienetas – Korėjos Respublikos vonas, lygus 100 čonų, įvestas 1948 kaip senasis vonas vietoj karinio vono (įvestas 1945, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS okupavo Korėją), 1953 pakeistas hvanu, nuo 1962 naujasis vonas. Seule veikia Korėjos vertybinių popierių birža (įkurta 1956, viena didžiausių Azijoje).
Užsienio prekyba
Korėjos Respublikos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. Daugiausia eksportuojama elektros įrenginiai ir prietaisai, mašinos ir transporto priemonės, puslaidininkiai, laivai, mineralinis kuras, plastikas ir jo gaminiai, geležies, plieno, tekstilės gaminiai, maisto produktai (daugiausia žuvys), avalynė (daugiausia į Kiniją, JAV, Vietnamą, Japoniją, Honkongą). Daugiausia importuojama mašinos, elektronikos prietaisai, nafta ir jos produktai, geležis, plienas, chemijos pramonės produktai, optikos prietaisai (daugiausia iš Kinijos, JAV, Japonijos, Australijos, Saudo Arabijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2005 į Korėjos Respubliką eksportavo prekių už 30,1 mln. litų, importavo iš Korėjos Respublikos prekių už 246,0 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Korėjos Respublikos prekybos apyvarta siekė 211,04 mln. eurų. Leituva eksportavo į Korėjos Respubliką prekių už 114,06 mln. eurų (daugiausia medienos ir medienos gaminių, optikos prietaisų, įvairių chemijos produktų), importavo iš Korėjos Respublikos prekių už 96,97 mln. eurų (daugiausia organinių chemijos produktų, plastikų ir jų dirbinių).
2023 Lietuva eksportavo į Korėjos Respubliką prekių už 80,902 mln. eurų, importavo iš Korėjos Respublikos prekių už 67,906 mln. eurų.
Korėjos Respublikos BVP struktūra (2003)
2271
-Pietų Korėjos ūkis; -Pietų Korėjos pramonė; -Pietų Korėjos žemės ūkis; -turizmas Pietų Korėjoje; -Pietų Korėjos transportas; -Pietų Korėjos bankai; -Pietų Korėjos užsienio prekyba; -Pietų Korėjos ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Korėjos Respublikos pramonė; -Korėjos Respublikos žemės ūkis; -turizmas Korėjos Respublikoje; -Korėjos Respublikos transportas; -Korėjos Respublikos bankai; -Korėjos Respublikos užsienio prekyba; -Korėjos Respublikos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Korėjos Respublikos gyventojai
Korėjos Respublikos konstitucinė santvarka
Korėjos Respublikos partijos ir profesinės sąjungos
Korėjos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Korėjos Respublikos santykiai su Lietuva
Korėjos Respublikos literatūra
Korėjos Respublikos architektūra