Korjos švietimas. Švietimo sistema pradėta formuoti Trijų valstybių laikotarpiu. Korėjos švietimui įtakos turėjo Kinijos švietimo sistema. 682 įkurta Nacionalinė akademija. Šiloje buvo plėtojama unikali lavinimo sistema, vadinama hvarangdo, skirta aristokratų jaunimui šviesti. 7 amžiuje ši sistema padėjo suvienyti Korėją. Pekčė taip pat plėtojo švietimą, buvo daug įvairių disciplinų mokslininkų, kurie prisidėjo ir prie ankstyvosios japonų kultūros. Iki 1 amžiaus vyravo kinų klasikiniai mokslai. Valdant Korių dinastijai valstybine religija tapo budizmas, bet Konfucijaus mokymas išlaikė didžiausią įtaką akademiniuose sluoksniuose ir visoje švietimo sistemoje. 11 amžiaus viduryje įvykdyta švietimo reforma, kuria siekta rengti valstybės tarnautojus. Korių dinastija 992 įkūrė Valstybinį universitetą Kegione (dabar Kesongas). Tuo metu centrinė vyriausybė ėmė siųsti mokslininkus į provinciją šviesti vietos gyventojų. 14 amžiaus pabaigoje budizmas Korėjoje ėmė silpti. Li dinastijos pradininkai pasirinko konfucianizmą kaip valstybės politikos, etikos ir socialinių institucijų principų pagrindą. Valdant šiai dinastijai svarbiausia švietimo ir aukštojo mokslo institucija buvo Valstybinė Konfucijaus akademija. Veikė dviejų tipų vidurinės mokyklos: haktang Hansonge (dabar Seulas) ir hianggio kaimuose. Pradinės mokyklos sodang buvo privačios.
17–19 amžiuje Korėja patyrė didelę Vakarų įtaką. Ėmė plisti vadinamasis širchak, arba praktinis mokymasis. Siekta praktiškai pritaikyti įvairių disciplinų (istorijos, politikos, ekonomikos, gamtos ir humanitarinių mokslų) žinias ir panaudoti jas modernizuojant šalį. Šį pavyzdį korėjiečiai perėmė iš kinų, kurie jau plėtojo ryšius su Vakarais. Korėjos karalius Kodžongas 1882 leido valstybinėse mokyklose mokytis visų sluoksnių, ne tik aristokratų, vaikams. Pirmoji tokio tipo mokykla įkurta 1886. Joje dėstė Jungtinių Amerikos Valstijų misionieriai. 1886 įkurta pirmoji vakarietiška krikščioniškoji misionierių mokykla ir metodistų misionierių mokykla mergaitėms. 1887 presbiterionai įkūrė berniukų vidurinę mokyklą. Vėliau misionieriai Korėjos didžiuosiuose miestuose atidarė dar 5 tokio tipo mokyklas. 1905 Jungtinių Amerikos Valstijų krikščionys misionieriai atidarė Čosono krikščionių koledžą (Seulas), 1906 – Sungšilio koledžą Pchenjane. Korėjos aristokratai, suprasdami švietimo reikšmę, įkūrė labai daug privačių vidurinių mokyklų (daugiausia Seule, Osane ir Pchenjane). Japonų valdymo metais modernaus švietimo plėtra sulėtėjo. Mokslas buvo prieinamas ne visiems (pavyzdžiui, pradinėse mokyklose mokėsi tik 30 %, vidurinėse mokyklose – 20 % atitinkamo amžiaus vaikų; aukštojo mokslo galėjo siekti dar mažiau jaunuolių). Pradinėse ir vidurinėse mokyklose buvo uždrausta mokyti korėjiečių kalbos ir istorijos.Iki 1948 veikė Korėjos universitetas (įkurtas 1905), muziejus (įkurtas 1934), Korėjos centrinė valstybinė biblioteka (įkurta 1923; visi Seule). Korėjos laivybos universitetas (įkurtas 1945 Pusane), Korėjos valstybinė biblioteka (įkurta 1945 Seule).
Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos švietimas
2271
Korėjos kultūra