koreliacija

koreliãcija (lot. correlatio – tarpusavio santykis), ląstelių, audinių, organų, sistemų sandaros ir funkcijų tarpusavio priklausomybė organizmo raidos ir gyvybinės veiklos procese. Vienų organų kitimas lemia kitų kitimą; tokie organų ryšiai vadinami koreliaciniais. Koreliacija yra vienas pagrindinių ontogenezės veiksnių. Koreliacija būna genominė (ją lemia daugelis paveldimumo veiksnių, pvz., žirniai su purpuriniais žiedais turi raudonas dėmes lapų pažastyse ir pilką sėklų luobelę) ir morfogenetinė (ląstelių arba dalių sąveika embriogenezės metu; ji lemia besivystančio organo vietą ir dydį). Ontogenezės metu laipsniškai plėtojasi morfogenetinių koreliacijų sistema, lemianti organizmo, kaip visumos, raidą ir gyvavimą. Dar skiriamos augimo, funkcinės, hormonų ir kitos morfogenetinės koreliacijos. Koreliacijos terminą 1800 pirmasis pavartojo G. Cuvier (Prancūzija).