koreliãcija (lot. correlatio – tarpusavio santykis), santykis tarp kalbos vienetų, kurie priešinami pagal tą patį skiriamąjį požymį (diferenciniai požymiai). Lietuvių kalbai būdinga fonologinė balsių ilgumo, priebalsių minkštumo, morfologinė skaičiaus, laiko ir kitų formų koreliacija. Sintaksėje koreliacijoje – tai tarinio ir veiksnio formų derinimas pagal atitinkamus morfologinių kategorijų rodiklius. Pvz., sakinyje Jūs eikite, o mes palauksime koreliacija yra tarp įvardžių jūs, mes ir veiksmažodžių formų; tarpusavyje jos derinamos asmeniu ir skaičiumi. Koreliacija kartais vadinamas ir priedėlio derinimas su pagrindinių žodžiu (pvz.: sūnus Jonas).
2352