koreliãcija (lot. correlatio – tarpusavio santykis), stratigrafinių padalinių arba jų dalių nuogulų, nuosėdų ir uolienų geografiškai atitolusių pjūvių tarpusavio gretinimas pagal jų pobūdį ir padėtį, ieškant stratigrafinio tapatumo. Koreliacija – viena svarbiausių stratigrafinių tyrimų stadijų; sudaromos koreliacijos schemos, kuriose sugretinami regiono arba jo dalies geologiniai pjūviai, vietiniai ir regioniniai stratigrafiniai padaliniai.
Koreliacija atliekama pagal organines liekanas (biokoreliacija), litologinę sudėtį (litokoreliacija), izotopinį datavimą (chronokoreliacija), vulkanizmo ir tektoninio aktyvumo apraiškas, paleomagnetizmo duomenis ir kitus požymius. Atitolusių pjūvių koreliacijai taikomas biostratigrafinis metodas (vieno paleobaseino pjūviai koreliuojami litologiniu metodu, išskiriant markiruojančius horizontus, kartu su biostratigrafiniu metodu).
Gręžinių pjūvių nuoguloms koreliuoti taikoma diagrafija, gauti duomenys sistemiškai palyginami su kerno tyrimo rezultatais. Jūrų akvatorijų nuogulos koreliuojamos seismo akustiniu ir kitais geofiziniais metodais. Dar atliekama klodų geologinė koreliacija – naudingųjų iškasenų klodų (sluoksnių, pluoštų, horizontų, ciklų) tam tikrų pjūvių gretinimas telkinių ribose. Koreliuojami anglių, degiųjų skalūnų, naftos, geležies rūdos, boksito, klinčių, smiltainių, molių ir kiti klodai. Koreliacija dažniausiai taikoma anglių ir naftos telkiniuose.
643