Koriakų autonominė apygarda
Koriãkų autonòminė apýgarda (Koriakskij avtonomnyj okrug) yra Rusijos rytuose, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų; priklauso Kamčiatkos sričiai. Plotas 301,5 tūkst. km2. 23 800 gyventojų (2005); daugiausia rusai, koriakai, ukrainiečiai. Centras – Palana (3670 gyventojų; 2005). Gyventojų vidutnis tankumas 0,1 žm./km2. Apygarda suskirstyta į 4 rajonus.
Koriakų autonominė apygarda užima Kamčiatkos pusiasalio šiaurę, gretimą žemyno dalį ir Karagos salą. Šiaurės rytiniai krantai yra vingiuoti, kiti – mažai vingiuoti, žemi. Didžiausios įlankos: Penžinos, Oliutorkos, Korfo. Komijos šiaurės rytuose – Koriakų kalnyno dalis (Ledianajos kalnas, 2562 m), šiaurės vakaruose – Kolymos kalnyno pakraštys, šiaurėje – Penžinos kalnagūbris (jis skiria Penžinos ir Parapolio pelkėtus slėnius), pietuose – Vidurinio kalnagūbrio šiaurinė dalis. Klimatas subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –24 oC iki –26 oC, liepos 10–14 oC. Per metus iškrinta 300–700 mm kritulių. Visoje apygardoje – daugiametis įšalas. Ilgiausia upė – Penžina. Tundra ir miškatundrė. Auga žemaūgės pušys, alksniai, beržai, maumedžiai. Koriakų gamtos draustinis.Kasama tauriųjų metalų rūdos, akmens anglys. Ūkio svarbiausia šaka – žuvų apdorojimas ir konservavimas. Žvėrininkystė (daugiausia sabalų, lapių, šermuonėlių). Elnininkystė. Žvejyba (daugiausia silkės, ketos, kuprės, navagos). Medžioklė (ruonių, jūrų vėplių, banginių). Laivuojama Penžinos upė.
Istorija
Koriakų gyvenvietes 17 a. aptiko Tolimuosius Rytus pradėję kolonizuoti rusai. Žinių apie šią tautelę surinkta 17 a. viduryje per S. Dežniovo, vėliau – per kitas ekspedicijas, rengtas daugiausia iš Anadyrio tvirtovės (įkurta 1648). Bandymai primesti koriakams natūrinį mokestį jasaką sukėlė ginkluotą pasipriešinimą. 18–19 a. koriakai (1897 jų buvo 7335) prekiavo su rusais, įkūrusiais jų gyvenamosiose žemėse savo gyvenviečių, 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje – su amerikiečiais. 1918–1922 regioną valdė baltagvardiečiai, nuo 1923 – bolševikai, kurie 1930 sukūrė Koriakų autonominę apygardą (priklausė Kamčiatkos sričiai). 1991 ji pasiskelbė suvereni, 1992 pasirašė sutartį dėl priklausymo Rusijos Federacijai (tapo jos subjektu).