koridà (ispanų kalba corrida), Ispanijos nacionalinis sportinis vaidinimas, kuriame vienas ar keli matadorai kovoja su buliumi. Populiarus ir Portugalijoje, Pietų Prancūzijoje bei Lotynų Amerikoje. Pasirodyme dažniausiai dalyvauja šeši buliai, kuriuos nužudo trys matadorai. Ispanijoje matadorą lydi trys banderiljerai (kaspinais papuošta ietimi ginkluoti pėsti kovotojai), du pikadorai (raiti koridos dalyviai, erzinantys bulių) ir matadoro kardą nešantis ginklanešys. Vaidinimams auginami Bos taurus ibericus porūšio buliai. Kiekvienas pasirodymas trunka 15–20 minučių, jis suskirstytas į tradicines dalis: į areną įleidžiamas bulius, ceremoningai įžygiuoja matadoras, į buliaus pečius ietis įbeda pikadorai, banderiljerai subeda kaspinais papuoštas ietis, taikydami į raumenis, laikančius galvą, kad ši nusvirtų žemiau. Finalinėje dalyje matadoras nužudo bulių.
ISTORIJA. Teatralizuota žmogaus ir buliaus kova žinoma nuo Kretos civilizacijos laikų (apie 2000 prieš Kristų), tokie reginiai buvo populiarūs Romos imperijoje. Pirėnų pusiasalyje gyvenusios keltiberų gentys laukinio jaučio medžioklę buvo pavertusios žaidimu. 415–711 Ispaniją valdę vestgotai šiuos papročius pavertė vaidinimu, kurį ištobulino vėliau valdę maurai. Koridai rengti buvo atstatyti romėnų laikų Sevilijos, Kordobos, Toledo, Tarragonos, Méridos ir Cádizo amfiteatrai. Pirmasis koridoje dalyvavęs kastilas, manoma, buvo ispanų nacionalinis didvyris Cidas Campeadoras (apie 1043–99), kovojęs raitas. Pasibaigus rekonkistai korida liko mėgstamu aristokratų sportu. 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje Ispanijos korida yra beveik nepakitusi nuo 1726, kai vienas profesionalių jos dalyvių andalūzas F. Romero iš Rondos pradėjo kovoti pėsčias, ietį pakeitė kardu ir baigiantis pasirodymui panaudojo muletą – širdies formos raudoną apsiaustą. 1991 korida uždrausta Kanarų salose, 2012 – Katalonijoje.