Korintas

Korntas (Korinthos), senovės graikų polis Korinto sąsmaukoje (6 km į pietvakarius nuo dabartinio Korinto).

Apie 10 a. pr. Kr. Korinto miestą įkūrė dorėnai, bet žmonės šioje vietoje gyveno jau nuo ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų. 8–7 a. pr. Kr. persikėlėliai iš Korinto įkūrė Sirakūzų, Kerkyros, Potidėjos ir kitas kolonijas.

Korintas garsėjo bronzos ir keramikos dirbiniais. Afroditės kulto vieta; nuo 582 pr. Kr. Istme (apie 16 km į rytus nuo Korinto) dievo Poseidono garbei vykdavo Istmo žaidynės. Dėl patogios geografinės padėties (per Korinto sąsmauką ėjo svarbus prekybos kelias) vienas didžiausių antikos prekybos centrų; prekiavo net su Egiptu, Kipru, Miletu.

Nuo 6 a. pr. Kr. pabaigos priklausė Spartos vadovaujamai Peloponeso sąjungai. Dalyvavo graikų-persų karuose (500–449). Korinto ir Atėnų prieštaravimai buvo viena svarbiausių Peloponeso karo (431–404 pr. Kr.) priežasčių. 395–387, per Korinto karą, Korintas, išstojęs iš Peloponeso sąjungos, su Argu, Tėbais, Atėnais ir kitais graikų poliais kovojo prieš Spartos hegemoniją. 338–243 ir 222–197 priklausė Makedonijai. 146 Korintą sugriovė romėnai, gyventojus pardavė į vergovę.

46 pr. Kr. Cezaris Korinte apgyvendino libertinus. 27 pr. Kr., sukūrus Romos Achajos provinciją, Korintas tapo svarbiausiu jos miestu. 395 jį sugriovė gotai. Valdant imperatoriui Justinianui I miestas apjuostas mūro siena. 375 ir 521 nukentėjo per žemės drebėjimus.

Išliko graikų šventyklų (Apolono, Afroditės), romėnų statinių liekanų.

Apolono šventyklos griuvėsiai