Kòrius (Koryo), Kòrijus, senovės valstybė, 901–1392 egzistavusi Korėjos pusiasalyje. Vienas pirmųjų ir žymiausių valdovų Vang Konas (valdė 918–943) 936 suvienijo visą pusiasalį ir per kelis karus su kidaniais išplėtė Koriaus teritoriją į šiaurę nuo Jaludziango upės. Sostine tapo Kegionas (dabar Kesongas). Buvo sukurta centralizuota valdymo sistema, jos aukščiausia institucija – Aukščiausioji valstybės taryba. Korius buvo labai veikiamas kinų kultūros. 1170 grupė kariškių, įvykdę valstybės perversmą, įvedė savo režimą, valdovui teliko nominali valdžia. 1231 Korių užpuolė mongolai; nuo 1259 valstybės valdovai buvo mongolų vasalai. Kova su mongolais, vėliau dalyvavimas jų karo žygiuose į Japoniją nusilpnino šalį. Po kelerių metų kovos 1356 mongolai buvo išvyti, bet Korius tapo Kinijos vasalu. Šalyje prasidėjo įvairių grupuočių tarpusavio kovos. Laimėjo Li Song Gė šalininkai, kurie 1392 paskelbė jį valdovu. Li Song Gė pradėjo Li dinastiją ir valstybei grąžino senąjį vardą – Čosonas. Iš Koriaus kilo indoeuropiečių tautų vartojamas šalies (Korėja) vardas.
2271