koronarogrãfija (koronarai + gr. graphō – rašau), vainikinių arterijų angiografija, širdies vainikinių arterijų tyrimas rentgeno spinduliais. Dažniausiai atliekama kateterizuojant širdį. Per rankos ar kirkšnies arteriją į širdies vainikinę kraujagyslę įvedamas kateteris, pro kurį suleidžiama rentgenokontrastinės medžiagos. Šviečiama rentgeno aparatu. Koronarografijos tikslas – ištirti vainikinę širdies kraujotaką, nustatyti jos sutrikimus. Dažniausiai atliekama sergantiesiems nestabilia krūtinės angina, rečiau – aortos stenoze, esant neaiškios priežasties širdies skausmui, veiklos sutrikimui. Koronarografijos komplikacijos: aritmija, kraujavimas, hipotenzija, alerginė reakcija į kontrastą, miokardo infarktas, trombozė, inkstų nepakankamumas. Lietuvoje koronarografija atliekama nuo 1970.
koronarografijos schema: 1 – dešinioji vainikinė arterija, 2 – aorta, 3 – kateteris; rodyklėmis parodyta kateterio įvedimo kryptis