korozija
koròzija (lot. corrosio – išėdimas, išgraužimas), savaiminis cheminis arba elektrocheminis kietosios medžiagos irimas reaguojant jai su aplinkos medžiagomis arba dėl kitokio poveikio. Koroduoja metalai (metalų korozija), betonas, plastikai, puslaidininkiai, uolienos, mineralai ir kitos nemetalinės medžiagos. Vykstant korozijai keičiasi medžiagų cheminė sudėtis ir savybės, pvz., jungiantis su oro deguonimi, agresyviosiomis aplinkos medžiagomis, t. p. su cheminiais teršalais susidaro oksidai, sulfidai arba kitokie junginiai. Betonas (cemento akmuo) koroduoja nuo fizikinio ir cheminio poveikio. Daug kartų sudrėkdamas ir išdžiūdamas, užšaldamas ir atšildamas jis ima pleišėti ir gali visai suirti. Tekantis minkštas vanduo tirpina kalcio hidroksidą, betonas darosi korytas ir ne toks stiprus.
Dūmuose, nuotekose, gamtiniuose vandenyse esančios cheminės medžiagos (rūgštys, druskos, oksidai ir kiti) reaguoja su cemento akmens junginiais sudarydamos nerišlius (mažėja betono stiprumas) arba vandenyje tirpstančius (betonas korija), arba netirpius junginius, kurių tūris didesnis už cemento akmens junginių tūrį (betone atsiranda vidinių įtempių ir jis ima pleišėti). Betoną gali ardyti ir mikroorganizmai (biologinė korozija), radioaktyvioji spinduliuotė, kavitacija. Uolienos koroduoja veikiant vandeniui ir jame ištirpusioms medžiagoms, vyksta uolienų paviršiaus dalinis tirpinimas. Per koroziją mineralai tirpsta netolygiai, todėl uolienos paviršiuje susidaro įdubėlės, vagelės. Mineralai koroduoja pasikeitus temperatūrai, slėgiui arba magmos sudėčiai, vyksta mineralų dalinis tirpinimas magmoje. Mineralai pasidaro netaisyklingos formos (dažnai apvalūs), nelygaus paviršiaus. Plastikai koroduoja veikiami ultravioletinės spinduliuotės – didelės polimerų molekules suskyla į mažesnes. Kaip atrodo korodavęs gaminys, priklauso nuo reakcijos produktų, pvz., rūdys ant geležies, tamsus sluoksnis ant sidabro, patina ant vario gaminių paviršiaus, išgraužos.