korporatyvzmas, interesų grupių ir vyriausybės bendradarbiavimo sistema, kai interesų grupės laikomos vyriausybės partnerėmis. Savo veikloje vyriausybė privalo atsižvelgti į visų organizuotų interesų grupių reikalavimus ir poziciją, bet su vienomis vyriausybė tariasi dažniau, kitos turi mažiau įtakos ir vyriausybė su jomis konsultuojasi tik tam tikrais atvejais. Korporatyvizmo sąlygomis vyriausybė pati suinteresuota kuo plačiau įtraukti visas suinteresuotas interesų grupes į politinių sprendimų priėmimo procesą ir valstybės valdymą. Korporatyvizmas didina mažų interesų grupių galimybes, bet kuriai svarbesnei interesų grupei garantuojama minimali įtaka vyriausybei ir nebelieka poreikio imtis pavojingų visuomenei politinės kovos metodų. Visi suinteresuoti žmonės turi didelį stimulą susiorganizuoti ir aktyviai dalyvauti tvarkant bendruosius visuomenės reikalus.
Korporatyvizmo trūkumas yra tas, kad jis varžo vyriausybės politiką ir daro ją priklausomą nuo įvairių interesų grupių. Kartais atskiros grupės įgauna pernelyg dideles galimybes reikalauti savo interesų patenkinimo neatsižvelgiant į kitų grupių interesus.
Korporatyvizmas labiausiai išplėtotas Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Norvegijoje), t. p. Austrijoje, Japonijoje, Šveicarijoje. Pvz., pagal Švedijos konstituciją, vyriausybė privalo rengiamų įstatymų projektus išsiuntinėti visoms suinteresuotoms grupėms ir atsižvelgti į jų pataisas bei pasiūlymus, įstatymų projektai būtinai turi būti aptariami specialiose komisijose, kuriose dalyvauja ir vyriausybės, ir interesų grupių atstovai, tai skatina besitariančias puses ieškoti kompromisų ir abiem pusėms priimtinų sprendimų.