Korsakovo psichozė

Kòrsakovo psichòzė, Kòrsakovo sindròmas, amnèzinis sindròmas, simptomų visuma, atsirandanti dėl centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimo. Dažniausia priežastis – lėtinis alkoholizmas. Kitos priežastys – ūminis ar lėtinis apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, sunki smegenų hipoksija (deguonies badas), smegenų trauma, navikas, encefalitas, mitybos sutrikimai, dėl kurių atsiranda tam tikrų medžiagų, ypač vitamino B₁ trūkumas, kraujagyslių ligos, senatviniai pokyčiai. Simptomai: atminties (ypač trumpalaikės) sutrikimas, kliedesys, nerimas, baimė, depresija, nemiga, taip pat polineuropatija – galūnių skausmingumas, tirpimas. Ypač dažnai pamirštami neseni įvykiai, atminties spragos užpildomos anksčiau (pvz., prieš kelerius metus) buvusiais realiais įvykiais (dažniau) arba išgalvotais potyriais (konfabuliacijomis). Pacientai dažnai neskiria tikrų įvykių nuo prasimanytų. Labiausiai sutrinka girdimoji, mažiau – regimoji, emocinė atmintis, ilgalaikė dažniausiai nesutrinka (ligoniai atsimena prieš kelerius metus buvusius įvykius, bet neatsimena prieš pat susirgimą buvusių). Pagal ligos sunkumą, sutrinka orientacija laike, vietoje, aplinkoje, loginis mąstymas, valinga veikla (ligonis gali kelias valandas ar dienas sėdėti nieko neveikdamas). Gydoma pagrindinė liga, gerinama smegenų medžiagų apykaita, vartojami B grupės vitaminai. Visiško pasveikimo dažniausiai nebūna. 1887 šią ligą aprašė S. Korsakovas (Rusija).