korsarai

korsãrai (italų k. corsaros), 16 a.–19 a. pradžios jūrų plėšikai, veikę prie Šiaurės Afrikos krantų. Buvo ypač aktyvūs prie Alžyro, Tripolio, Tuniso uostų, veikė ne tik Viduržemio jūroje, bet ir Atlanto vandenyne. Viena svarbiausių korsarų atsiradimo priežasčių – rekonkistos pabaiga Ispanijoje 1492. Pabėgę iš ten musulmonai kūrėsi Viduržemio jūros pietinėje pakrantėje, jų vadų svarbiu pajamų šaltiniu tapo prekyba vergais ir korsarų reiduose užgrobtu turtu. 16 a. korsarai padėjo Osmanų imperijai prisijungti Šiaurės Afrikos kraštus, todėl ilgai galėjo veikti laisvai. Daugelis Vakarų Europos šalių, 19 a. pradžioje net Jungtinės Amerikos Valstijos rengė karines ekspedicijas prieš korsarus; visiškai jie suvaldyti tik 1830 Prancūzijai užėmus Alžyrą.