korsikiečiai

korsikiẽčiai (savivardis corsi), Europos tauta. Gyvena Prancūzijoje, daugiausia Korsikoje. 20 a. pabaigoje buvo apie 300 000 korsikiečių.

Kaba prancūzų kalba ir italų kalbos tarme. Tikintieji – katalikai.

Gyvensena

Tradiciniai verslai – vynuogininkystė, daržininkystė, javų, alyvmedžių, kaštonų auginimas, gyvulininkystė (avys, ožkos), amatai (pynimas), žvejyba, turizmo paslaugos.

Daugelis korsikiečių gyvenviečių išsidėsčiusios kalnų terasose.

Tradiciniai drabužiai panašūs į sardiniečių.

Korsikiečiai išlaikė kai kuriuos šeimos papročius (pvz., piršlybų, kraujo keršto – vendetos, ritualinių žirgų lenktynių per vestuves), poetines improvizacijas.

Istorija

Korsikiečių etninis pagrindas – iberų ir ligūrų gentys; 8–5 amžiuje prieš Kristų jas veikė finikiečių, etruskų, graikų, kartaginiečių kultūra. 3 amžiuje prieš Kristų Romos imperijos nukariautos Korsikos gyventojai buvo romanizuoti, ankstyvaisiais viduramžiais sumišo su Bizantijos graikais, gotais, lombardais, frankais. Pradėjo formuotis korsikiečių etninė bendrija. 9 amžiuje Korsiką užėmė arabai, 11–18 amžiuje valdė Pisa ir Genuja.

Prancūzų kalba ir kultūra į Korsiką pradėjo skverbtis 18 a. antroje pusėje, kai sala buvo prijungta prie Prancūzijos.