kortèsai (isp. cortes < corte – karaliaus dvaras), vidurinių amžių Pirėnų pusiasalio valstybių luomų susirinkimai. Pradėjo formuotis laisvųjų miestų taryboms įgyjant teisę dalyvauti karaliaus tarybos (ją sudarė bajorai ir dvasininkai) susirinkimuose. Karaliams reikėjo miestų finansinės paramos, kartais didesnės nei įstatymais nustatytų mokesčių suma. Pirmieji žinomi kortesai (1137) yra Kastilijos; juose dar nebuvo miestiečių. Miestams kortesuose pradėta atstovauti vėliau (1188 Leone, 1218 Katalonijoje, 1250 Kastilijoje, 1254 Portugalijoje, 1274 Aragone, 1283 Valensijoje, 1300 Navaroje). Kortesai buvo šaukiami, kai to panorėdavo karalius, juose vyravo miestų atstovai, nes tik jie turėjo įgaliojimus įvesti papildomus mokesčius. To meto kortesuose viešų diskusijų nevykdavo, buvo renkamasi derėtis. 1385 Portugalijoje kortesai ratifikavo naujos Avisų dinastijos atėjimą į sostą. 17–18 a. kortesai neturėjo įtakos, dažniausiai susirinkdavo tik patvirtinti karaliaus įpėdinio teisių į sostą paveldėjimo; 18 a. Portugalijoje kortesai iš viso nebuvo sušaukti. Daug demokratinių pertvarkymų padarė Cádizo kortesai, kurie veikė 1810–13.
2271