kortizolis
kortizolio molekulės erdvinė sandara (juodi – anglies, balti – vandenilio, raudoni – deguonies atomai)
kortizòlis, antinksčių žievės hormonas, vienas gliukokortikoidų. Hormonas sekretuojamas patiriant stresą, esant žemai gliukozės koncentracijai kraujuje. Kortizolis skatina baltymų skaidymą ir aminorūgščių telkimą iš audinių. Jis aktyvina riebalų rūgščių oksidaciją riebaliniame audinyje. Taip organizmas gauna daugiau energijos. Kortizolis stabdo kolageno ir vitamino D sintezę, kalcio jonų reabsorbciją plonojoje žarnoje, skatina osteoporozės atsiradimą, slopina imunitetą. Aukščiausias kortizolio lygis yra rytais, mažiausias – naktimis. Kortizolio tyrimas atliekamas iš kraujo.