kòrtos, storo popieriaus (kartais plastiko) kortelės su paveikslėliais ir sutartiniais ženklais, naudojamos žaisti, burti. Dažniausiai būna stačiakampio formos; Indijoje kurtos apskritos, Persijoje – kvadratinės, Korėjoje – pailgos (maždaug 19,5 cm ilgio ir 1,25 cm pločio). Kortų komplektą (Lietuvoje vadinamas kortų malka) sudaro 24–110 (pagal žaidimo rūšį) 4 rūšių (kai kuriose Azijos šalyse – iki 10) kortos. Labiausiai paplitusią žaidimo kortų malką sudaro čirvų (kitaip širdžių), būgnų, pikų (kitaip vynų arba lapų) ir kryžių rūšies kortos.
Istorinė apžvalga
Manoma, kortos atsirado Kinijoje. Europoje žaisti kortomis pradėta 14 amžiuje. Pirmosios kortos buvo tapytos (vienos seniausių išlikusių – K. Witzo sukurtos kortos), vėliau kurtos medžio raižinio (tapo pigesnės ir prieinamos daugeliui žmonių), metalo raižinio, litografijos, ofseto technika. Iki 19 a. figūros kortose vaizduotos visu ūgiu, kortų kampuose nebuvo žymimi skaičiai ir simboliai. Kurtos įvairios tematikos – su istorija, geografija, religija ir kita susijusios kortos. Jų piešiniuose dažnai atsispindėjo aktuali laikotarpio tematika, vaizduotos žymios asmenybės, kartais – simbolinės figūros (pvz., Prancūzijoje po 1789 revoliucijos paplito kortos, kuriose Karalių, Damą ir Valetą pakeitė Laisvė, Lygybė ir Brolybė; vieno indiškų kortų komplekto 10 rūšių atitinka 10 Višnaus įsikūnijimų); 17–18 a. buvo populiarios satyrinės kortos. Iš būrimo kortų populiariausios Taro kortos.
Lietuvoje
Lietuvoje kortos paplito Renesanso epochoje. Nuo 17 a. buvo steigiami kortų fabrikai (18 a. Varėnoje veikė dailininko P. Perlio su broliais įkurtas fabrikas; Perlių sukurtos kortos naudotos visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). 19 a. piešinių kortoms sukūrė J. Rustemas, 20 a. pirmoje pusėje – V. Jomantas, J. Buračas, M. Dobužinskis, A. Kučas ir kiti.
J. Rustemas. Širdžių septynakė (tušas, akvarelė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)