Kortrijk (flamand.; Kòrtreikas), pranc. Courtrai (Kurtr), miestas Belgijos vakaruose, Flandrijoje, netoli Prancūzijos sienos.
77 100 gyventojų (2020); Lilleʼio (Prancūzija)‑Kortrijko konurbacijoje 1,31 mln. gyventojų (2022).
Kortrijkas įsikūręs prie Leiės (Lyso) upės. Upių uostas (kanalas jungia jį su Šelde). Per Kortrijką eina Antverpeno–Lille’io geležinkelis ir automobilių magistralė. Tekstilės (lino), elektronikos, gumos, keramikos, medienos apdirbimo pramonė. Nėrinių gamyba, juvelyrinių akmenų apdirbimas. Linų birža. Universitetas (nuo 1968). Nacionalinis lino, miesto (jame yra nėrinių), kiti muziejai.
Architektūra
Kortrijko miesto sienos bokštai (14–15 a.)
Gotikinės Dievo Motinos (12–14 a.; viduje – Šv. Kotrynos skulptūra, 14 a., A. van Dycko paveikslas Šv. Kryžiaus išaukštinimas 1631) ir Šv. Martyno (14–15 a., restauruota 19 a.) bažnyčios. Sargybos bokštas (14 a.), tilto per Leiės upę (14 a.) galuose išliko miesto sienų 2 bokštai (14–15 a.), vėlyvosios gotikos rotušė (15 a., perstatyta 16 a., 19 a.), beginių gyvenamieji pastatai (17 a., su Flandrijos beginių pastatų kitais ansambliais Belgijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998).
Istorija
Antikos laikais buvo romėnų gyvenvietė, vadinta Kortrakumu. Dėl normanų puldinėjimų Flandrijos grafas Boduenas II 9 a. gyvenvietę įtvirtino. 1190 Kortrijkas gavo miesto teises. Viduriniais amžiais klestėjo iš lino audinių gamybos.
1297 Kortrijką (ir Flandrijos didžiąją dalį) užėmė Prancūzijos kariuomenė. Sukilę flamandai 1302 prie Kortrijko sumušė prancūzus, iš esmės buvo garantuota Flandrijos nepriklausomybė.
1793 Kortrijką vėl užėmė Prancūzijos, per I pasaulinį karą – Vokietijos kariuomenė.
Miestas buvo labai sugriautas per II pasaulinį karą.
2271