Kos
Kos (Kòsas), sala Egėjo jūros pietryčiuose, Pietų Sporadų salyne, netoli Turkijos krantų. Priklauso Graikijai, Dodekaneso nomui. Plotas 288 km2. 33 400 gyventojų (2011). Paviršius kalvotas, rytuose kalnuotas; didžiausias aukštis 846 metrai. Sala susidariusi iš vulkaninių uolienų. Yra geležies, švino rūdų, akmens druskos.
Auginama javai, tabakas, alyvmedžiai, vynmedžiai. Veisiami galvijai, ožkos. Turizmas. Kurortai. Didžiausias miestas – Kosas; keltai jungia jį su Pirėjumi, kitų salų uostais.
Koso saloje gimė Hipokratas.
Istorija
Bronzos amžiuje (apie 3000–apie 1100 pr. Kr.) apgyvendintas mikėniečių, Tamsiaisiais amžiais (apie 1100–apie 776 pr. Kr.) – dorėnų. 5 a. pr. Kr. priklausė Delo sąjungai. Garsėjo medicinos mokykla, kurią čia įkūrė Hipokratas. Helenizmo laaikotarpiu užmezgęs glaudžius ryšius su Ptolemajais Kosas buvo susijęs su Egiptu. Nuo apie 200 pr. Kr. valdė Roma; priklausė Azijos provincijai. 395, Romos imperijai suskilus į Vakarų ir Rytų (Bizantijos), atiteko Bizantijai. 1523 Kosą užėmė Osmanų imperija. 1912, Osmanų imperijai silpnėjant, okupuotas Italijos. 20 a. pradžioje Kosą pradėjo tyrinėti italų ir vokiečių archeologai. 1947 grąžintas Graikijai.