Kościan (Kòscianas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietus nuo Poznanės, prie Kościano kanalo; apskrities centras.
24 022 gyventojai (2021). Per Kościaną eina Poznanės–Vroclavo geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus, pieno, mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo, vyno, malimo), baldų, poligrafijos pramonė, cheminės aparatūros, statybinės keramikos, techninių dujų, komunalinės įrangos gamyba. Netoli Kościano gaunamos gamtinės dujos. Poznanės universiteto filialas. Krašto muziejus.
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (14 a. antras ketvirtis, presbiterija, 15 a. antra pusė), gotikinių mūrinių miesto sienų (14–15 a.) liekanos, gotikinė renesansinė Šventosios Dvasios bažnyčia (15 a. antra pusė, perstatyta 1620), Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės koplyčia (buvusi bernardinų vėlyvojo baroko bažnyčios presbiterija, 17 a. pradžia), gyvenamieji namai (17–19 a.), vėlyvojo klasicizmo rotušė (18 a. pabaiga, perstatyta 19 a., dabar muziejus), neobarokinė Viešpaties Jėzaus bažnyčia (1907, presbiterija – buvusi dominikonų vienuolyno koplyčia, 1666).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1242. Miesto teises gavo veikiausiai 13 a. antroje pusėje (vėliausiai 1310). Viduriniais amžiais karališkasis miestas, pilies ir žemės teismų buveinė. Amatų centras, nuo 15 a. garsėjo gelumbės audimu (gabenta į Prūsiją, Čekiją, Moraviją, Rusiją), kailių dirbimu; nuo 16 a. Lenkijos gelumbės audėjų cechų sąjungos būstinė. 1655 ir 1704 suniokotas švedų.
1794 sukilimo centras Didžiojoje Lenkijoje. 19 a. antroje pusėje pradėta plėtoti apdirbamąją pramonę. Kościano gyventojai dalyvavo 1918–19 Poznanės sukilime.
Per II pasaulinį karą 1939–1945 buvo prijungtas prie Vokietijos; 1940 vokiečiai nužudė Kościano psichiatrijos ligoninės 534 pacientus. Apskrities centras (19 a.–1975 ir nuo 1999).
2271