Kościerzyna (Koscežýna), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, į pietvakarius nuo Gdansko; apskrities centras.
23 723 gyventojai (2021). Kościerzyna įsikūrusi Kašubų aukštumoje, prie Garczyno ežero ir dar dviejų mažesnių ežerų. Geležinkeliai į Gdynę, Bydgoszczių, Chojnices. Per Kościerzyną eina Bytówo–Gdynės plentas (jo šaka į Gdanską).
Maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo), medienos ir metalo apdirbimo, baldų, siuvimo pramonė; keramikos, plastikinės galanterijos dirbinių gamyba. Turizmas; jo sezono metu tarp Gdynės ir Kościerzynos važinėja specialus senovinis turistinis traukinys. Kurortas. Miesto muziejus. Lenkijos geležinkelių skansenas (buvusiame garvežių depe).
Architektūra
Neobarokinė Švč. Trejybės (1917) ir neogotikinė Kristaus Prisikėlimo (1894) bažnyčios, neogotikinė rotušė (1843).
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1284. Priklausė Pamario kunigaikščiams, buvo kaštelionijos centras. 1309 užimta Vokiečių ordino. 14 a. antroje pusėje (iki 1403) gavo miesto teises. Pagal Torunės taiką 1466 grąžinta Lenkijai (priklausė Karališkajai Prūsijai).
Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772–1920 valdė Prūsijos karalystė (nuo 1871 Vokietija). Nuo 19 a. vidurio lenkybės ir vadinamojo Jaunakašubių sąjūdžio centras. 19 a. antroje pusėje pradėta plėtoti pramonę. 1920 grąžinta Lenkijai.
Per II pasaulinį karą 1939–45 prijungta prie Vokietijos. 1939 vokiečiai iš Kościerzynos ir jos apylinkių iškėlė apie 13 000 kašubų (apie 1500 žuvo, daugiausia inteligentai); vyko Pasipriešinimo judėjimas.
1818–1975 ir nuo 1999 Kościerzyna – apskrities centras.