kosmetika
kosmètika (gr. kosmētikē – puošimo menas), žmogaus išvaizdos gražinimo priemonės ir būdai. Yra higieninė, gydomoji ir dekoratyvinė kosmetika. Higieninė kosmetika padeda išsaugoti natūralų žmogaus kūno grožį (tinkamas darbo ir poilsio režimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kasdien naudojamos veido ir kūno odos, plaukų, dantų ir burnos ertmės priežiūros priemonės). Gydomosios kosmetikos tikslas – gydyti išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos gleivinės ligas, taisyti įgimtus, įgytus ar dėl senėjimo atsiradusius išvaizdos trūkumus. Ji dar skirstoma į konservatyviąją ir chirurginę. Gydomoji konservatyvioji kosmetika padeda šalinti išvaizdos defektus be operacijos (pvz., kremais, lazeriais). Gydomoji chirurginė kosmetika išvaizdos defektus (nosies, lūpų, ausies kaušelio deformaciją, apgamus, tatuiruotes, raukšles, per didelį riebalų sluoksnį) šalina operacija. Dekoratyvinės kosmetikos tikslas – kosmetinėmis priemonėmis (pudra, skruostų, plaukų ir antakių dažais, blakstienų tušu, nagų ir plaukų laku, plaukų žele, vašku) paryškinti veido bruožus ir padaryti ne tokius ryškius veido ir kitų atvirų kūno vietų išvaizdos defektus. Dekoratyvinės kosmetikos priemonės naudojamos ir sergant kai kuriomis ligomis (pvz., sergant baltme odos defektai slepiami toniniu kremu). Dekoratyvinė kosmetika apima rankų ir kojų priežiūrą (manikiūrą ir pedikiūrą), šukuoseną ir kita. Daugelį kosmetikos priemonių žinojo ir naudojo romėnai, senovės egiptiečiai. Mokslo pagrindus kosmetika įgavo 19 amžiuje.
1020