kòsminė biològija, mokslas, tiriantis Žemės organizmų gyvybinę veiklą kosmose ir vykdantis gyvybės paiešką Visatoje. Teoriniai kosminės biologijos pagrindai buvo suformuoti tiriant gyvybės kilmę Žemėje ir galimą jos išplitimą už biosferos ribų (egzobiologija). Eksperimentinės kosminės biologijos raidą lėmė erdvėlaivių, galinčių nugabenti organizmus į orbitą aplink Žemę, kūrimas ir tobulinimas. Pirmiausia reikėjo nustatyti, ar Žemės organizmai gali išgyventi ir bent trumpai aktyviai funkcionuoti kosminio skrydžio sąlygomis, t. y. veikiant kitokiems negu Žemėje aplinkos veiksniams – pirminiams kosminiams spinduliams ir nesvarumui. Kitų veiksnių – antrinių kosminių spindulių, elektromagnetinių laukų, vakuumo, ekstremalios temperatūros – poveikis organizmams ir saugumo priemonės jau buvo žinomi atlikus bandymus Žemėje ir viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pirmieji eksperimentai, atlikti naudojant dirbtinius Žemės palydovus, atskleidė, kad erdvėlaivyje kelias dienas gali gyventi ne tik vienaląsčiai, bet ir daugialąsčiai organizmai, taip pat žinduoliai. Šiais rezultatais buvo remiamasi priimant sprendimą dėl žmogaus skrydžio į kosmosą. Pailgėjus skrydžių trukmei iki kelių savaičių imta vykdyti sudėtingesnius fiziologinius, biocheminius ir genetinius bandymus. Nustatyta, kad kosminio skrydžio metu įvairūs veiksniai, nors ir gali sukelti organoidų, chromosomų, genų, ląstelių ir audinių pokyčius, bet iš esmės jie nesutrikdo, pvz., varliagyvių ir žuvų embrioninės bei poembrioninės raidos, tam tikros augalų ir vabzdžių rūšys kosmose pereina visą ontogenezės ciklą ir suformuoja naują generaciją. Naujas kosminės biologijos raidos etapas prasidėjo sukūrus orbitines stotis, kuriose susidarė sąlygos sudėtingiems ilgalaikiams bandymams vykdyti, įrengti centrifugą dirbtiniam sunkiui sukurti. Pvz., vienu metu tiriant dvi organizmų grupes, kai viena iš jų laikoma dirbtinio sunkio sąlygomis centrifugoje, nustatoma, kas sukėlė biologinius pokyčius – nesvarumas ar kiti kosminio skrydžio veiksniai. Artimiausi kosminės biologijos uždaviniai – tirti nesvarumo biologinį veikimo mechanizmą, kosmose išauginti kelias augalų ir gyvūnų kartas, ištirti ilgo kosminio skrydžio poveikį organizmams. Kosminės biologijos rezultatais naudojamasi kosminėje medicinoje.
LIETUVOJE 1972–2000 Botanikos institute buvo vykdomi bandymai su augalais kosmose (A. Merkys, R. Laurinavičius). Sukurti prietaisai, tarp jų centrifugos, ir nesvarumo bei dirbtinės gravitacijos sąlygomis tirtas augalų augimas, raida, erdvinė orientacija; pirmą kartą nustatyta, kad baltažiedžio vairenio augalai orbitinėje stotyje auga, subręsta ir suformuoja gyvybingas sėklas.
206