kòsminė medicinà, medicinos šaka, tirianti žmogaus saugumą ir optimalios jo gyvybinės veiklos užtikrinimą kosminio skrydžio sąlygomis. Svarbiausi uždaviniai: ištirti kosmoso ir kosminio skrydžio poveikį žmogaus organizmui, sukurti profilaktinių ir apsaugos priemonių sistemą, šalinančią arba švelninančią nepalankų ir žalingą kosminės aplinkos poveikį, nustatyti ir eksperimentiškai pagrįsti kosmonautų atrankos, jų rengimo kosminiam skrydžiui, darbo ir buities sąlygų kosmose medicinos kriterijus, parengti ligų profilaktikos ir gydymo priemonių sistemą. Dalis šių uždavinių jau išspręsta per trumpalaikius (iki 3 mėn.) skrydžius. Ilgalaikių, taip pat ir tarpplanetinių, skrydžių svarbiausias uždavinys yra ištirti, kaip apsaugoti žmogų nuo žalingo didelės energijos kosminių spindulių ir ilgalaikio nesvarumo poveikio bei streso sukeltų fiziologinių ir psichologinių padarinių. Kosminiai spinduliai gali sukelti spindulinę ligą, kataraktą, genetinius pokyčius, padidinti tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis, pažeisti centrinę nervų sistemą. Erdvėlaiviams ir orbitinėms stotims skriejant iki 500 km aukščio orbitomis radiacinis pavojus mažiausias, jis padidėja ir sunkiai prognozuojamas kertant Žemės radiacijos juostas bei tarpplanetinėje erdvėje. Žmogaus organizmo reakcijos į nesvarumą yra trumpalaikės adaptacinės ir ilgalaikės akumuliacinės. Pirmosios reiškiasi staigiu skysčių persiskirstymu organizme ir kinestezinių receptorių (nes jie priklauso nuo gravitacijos) veiklos sutrikimu, antrosios – lėtiniais pokyčiais raumenyse ir griaučiuose. Esant nesvarumui kraujas ir limfa iš apatinės kūno dalies plūsta į viršutinę, išsiplečia širdis, pabrinksta veidas. Grįžtamojo ryšio fiziologijos mechanizmai ima šalinti šį skysčių perteklių aktyvindami inkstų veiklą ir šlapimo išskyrimą. Taip per kelias dienas skysčių pusiausvyra atkuriama. Išnyksta ir pusiausvyros bei padėties erdvėje palaikymo ir judesių koordinacijos sutrikimai: šiuos procesus kontroliuoti smegenys prisitaiko pagal regos organų ir iš dalies somatosensorinės sistemos receptorių teikiamą informaciją. Adaptuojantis prie nesvarumo dažniausiai svaigsta ir skauda galvą, pykina, netenkama apetito, atsiranda nemiga. Grįžus į Žemę vyksta panašūs prisitaikymo prie gravitacijos procesai. Pavojingesni sveikatai yra raumenų ir griaučių, susijusių su atramine ir judėjimo funkcijomis, pakitimai, atsiradę nesvarumo sąlygomis. Neapkrautos raumenų ir kaulų grupės pamažu atrofuojasi – mažėja jų masė, raumenys silpnėja, kaulai praranda tvirtumą. Kaulų ir kaulų čiulpų masės mažėjimo (iki 2 % per mėnesį) visai nesustabdo ir kasdieniai 2 h trukmės fiziniai pratimai. Po ilgesnio kosminio skrydžio kraujuje sumažėja eritrocitų ir leukocitų kiekis, hemoglobino masė, plazmos tūris.
206