Kosminės erdvės sutartis
Kòsminės erdvs sutarts, Sutarts dėl valstýbių veiklõs prncipų tyrinjant ir naudójant kòsminę edvę, įskatant Mėnùlį ir kitùs dangaũs knus, tarptautinė sutartis, pasirašyta 1967 01 27 (įsigaliojo 1967 10 10) Maskvoje, Vašingtone ir Londone. Kartais vadinama Atvirojo kosmoso sutartimi. Universali, neterminuota, atvira visoms valstybėms.
Diskusijos dėl kosminės erdvės naudojimo išimtinai taikiais tikslais prasidėjo 20 a. šeštajame dešimtmetyje pradėjus kurti pirmuosius palydovus ir tarpkontinentines balistines raketas. Sutartis didžiąja dalimi paremta 1963 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Teisinių principų dėl valstybių veiklos tiriant ir naudojant kosmoso erdvę deklaraciją.
erdvėlaivio Apollo Mėnulio modulis, kylantis nuo Mėnulio paviršiaus (1969)
Pagrindiniai principai: kosmoso erdvė naudojama taikiais tikslais, visos šalys turi teisę ir laisvę tirti bei naudoti kosmosą (įskaitant dangaus kūnus), kosmoso erdvė negali būti pasisavinama, ji yra visų valstybių turtas, kosminė veikla derinama su tarptautine teise, kosmosas ir dangaus kūnai nemilitarizuojami (išskyrus karinio personalo naudojimą atliekant mokslinius tyrimus), draudžiama į Žemės orbitą įvesti bei dangaus kūnuose įrengti masinio naikinimo ginklus, valstybės atsako už savo veiklą kosmose, vengia potencialiai žalingų kosminės veiklos padarinių, kilus avarijai kosmonautams teikiama visuotinė pagalba, tyrinėdamos ir naudodamos kosmoso erdvę valstybės bendradarbiauja ir teikia tarpusavio pagalbą, prieš imantis kosmoso erdvėje veiksmų, kuriais viena valstybė gali padaryti žalos kitai valstybei, privaloma konsultuotis su atitinkama valstybe. Sutartis dėl kosmoso yra kosmoso teisės vienas pagrindinių šaltinių. 2023 Kosminės erdvės sutartį buvo ratifikavusios ar kitaip prisijungusios 114 valstybių (Lietuva ratifikavo 2012 12 04), pasirašiusios, tačiau dar neprisijungusios – 22 valstybės.
-Atvirojo kosmoso sutartis
3230