kosminis greitis

kòsminis gretis, erdvėlaivio greitis, kurį pasiekęs jis gali toliau skrieti reikiama kosmine trajektorija. Yra 3 kosminiai greičiai: pirmuoju erdvėlaivis skrieja orbita aplink Saulės sistemos kūną (t. y. tampa jo palydovu), iš kurio jis yra paleistas, antruoju erdvėlaivis išskrieja iš to kūno traukos sferos, trečiuoju – už Saulės sistemos ribų. Kosminis greitis priklauso nuo kosminio kūno, iš kurio erdvėlaivis leidžiamas, masės, jo traukos (gravitacijos) dydžio ir nuo paleidimo atstumo (aukščio). Pirmasis kosminis greitis $v_1=\sqrt{\mathit{GM}/r}$ (G – gravitacijos konstanta, M – kosminio kūno masė, r – erdvėlaivio nuotolis nuo kosminio kūno masės centro). Šiuo greičiu erdvėlaivis įskrieja į apskritiminę orbitą (apskritiminis kosminis greitis). Antrasis kosminis greitis $v_2=\sqrt{2\mathit{GM}/r}=\sqrt{2v_1}$ yra apie 1,41 karto didesnis už v₁ (lentelė). Juo erdvėlaivis skrieja paraboline orbita (parabolinis kosminis greitis) ir nutolsta nuo kosminio kūno be galo toli. Greičiu, didesniu už pirmąjį, bet mažesniu už antrąjį, erdvėlaivis skrieja elipsine trajektorija. Didesniu už antrąjį, bet mažesniu už trečiąjį kosminį greitį erdvėlaivis skrieja hiperboline trajektorija. Trečiuoju kosminiu greičiu skriejantis erdvėlaivis, pasiekęs kosminio kūno, pvz., Žemės, traukos sferos ribą (apie 930 000 km atstumą), skrieja antruoju kosminiu greičiu Saulės atžvilgiu ir išskrieja iš jos sistemos. Trečiasis kosminis greitis 200 km aukštyje nuo Žemės lygus apie 16,6 km/s, 930 000 km aukštyje 12,33 km/s. Skriejant nuo Mėnulio pirmasis, antrasis ir trečiasis kosminiai greičiai turėtų tokias vertes: 1,68; 2,37 ir 3,9 km/s.

1